Humanoidinių robotų raida įžengė į naują etapą: jie vis dažniau pristatomi ne kaip pavieniai prototipai, o kaip koordinuotos, autonomiškai veikiančios komandos. Kinijos bendrovė „LimX Dynamics“ pademonstravo įspūdingą savo humanoidinių sistemų galimybių demonstraciją ir pristatė naują operacinę sistemą, kuri gali tapti reikšmingu žingsniu link platesnės robotų integracijos pramonėje bei logistikoje.
Pasak „LimX Dynamics“, naujausias pasirodymas – tai pirmoji praktiška tokio masto autonominio humanoidinių robotų diegimo demonstracija. Joje dalyvavo 18 robotų, patalpintų standartiniuose konteineriuose. Gavę signalą, robotai vienu metu atsistojo, pakilo iki viso ūgio, pradėjo judėti ribotoje erdvėje vengdami susidūrimų, o vėliau atliko koordinuotą judesių seką.
Tai bandymas parodyti, kaip humanoidinių robotų grupės galėtų veikti kartu realioje aplinkoje – pavyzdžiui, gamybos cechuose ar kitose pramoninėse zonose. Sinchronizuota veikla leidžia spręsti, kad robotai vis labiau artėja prie darbo komandoje modelio, o ne vien pavienių, iš anksto apibrėžtų užduočių atlikimo.
„LimX COSA“ – humanoidinių robotų „smegenys“
Centrinė demonstracijos ašis – nauja operacinė sistema „LimX COSA“ (Cognitive OS of Agents). Tai kognityvinė agentų operacinė sistema, skirta tam, kad robotai galėtų autonomiškai suvokti aplinką, planuoti veiksmus ir judėti.
„COSA“ sujungia pažintinius procesus (percepciją ir sprendimų priėmimą) su judesio valdymu į vieną visumą. Dėl to robotai gali beveik vienu metu planuoti ir vykdyti judesius, užuot veikę etapais – pirmiausia „pamatyti“, tuomet „nuspręsti“ ir tik po to „judėti“.
Sistemoje numatyta ir atminties funkcija: robotai gali įsiminti aplinkos ypatybes bei prognozuoti būsimus veiksmus, remdamiesi ankstesne patirtimi. Tai priartina jų elgesį prie žmogaus – jie ne tik reaguoja į situaciją čia ir dabar, bet ir mokosi iš ankstesnių scenarijų.
Prisitaikymas realiuoju laiku
Pasitelkus „COSA“, „Oli“ serijos robotai gali itin greitai prisitaikyti prie kintančių sąlygų. Pavyzdžiui, jie geba saugiai lipti laiptais, išlaikyti pusiausvyrą ant nelygių paviršių ar judėti kliūčių pilnoje aplinkoje.
Sistema realiuoju laiku apdoroja daugelio jutiklių duomenis ir akimirksniu koreguoja roboto stovėseną, žingsnio ilgį, atramos taškus bei balansą. Tokia architektūra padeda išvengti tradicinėms robotinėms sistemoms būdingų trūkumų, kai suvokimas, planavimas ir judesio kontrolė veikia atskirai, o į nenumatytas situacijas reaguojama lėčiau.
„LimX Dynamics“ pabrėžia, kad „COSA“ yra svarbus etapas vadinamosios įkūnytosios inteligencijos (embodied intelligence) raidoje. Ši kryptis siekia, kad dirbtinis intelektas turėtų ne tik programinę, bet ir fizinę raišką – pavyzdžiui, roboto kūną – arba mokytųsi simuliuotoje aplinkoje per tiesioginę sąveiką su ją supančiais objektais.
Po daugelio metų, kai rinkai dažniausiai būdavo pristatomi pavieniai humanoidiniai robotai, „LimX Dynamics“ demonstruoja kokybinį šuolį: humanoidai čia veikia kaip autonomiška, koordinuota komanda, o ne tik kaip atskiri įrenginiai.
Perspektyvos pramonei ir logistikai
Tokie robotai ateityje galėtų pastebimai didinti pramonės ir logistikos efektyvumą bei atverti naujas pritaikymo galimybes. Autonomiški humanoidai su integruota percepcija, atmintimi ir planavimo gebėjimais teoriškai galėtų tapti įprastu sprendimu sandėliuose, gamyklose ar paslaugų sektoriuje – ten, kur svarbi glaudi žmogaus ir roboto sąveika.
Skirtingai nei tradiciniai pramoniniai robotai, kurie dažniausiai yra stacionarūs ir pritaikyti vienai aiškiai apibrėžtai užduočiai, humanoidiniai robotai gali dirbti žmogui pritaikytoje aplinkoje. Jie gali vaikščioti koridoriais, naudotis laiptais, valdyti įprastus įrankius ar įrangą be brangių infrastruktūros pertvarkymų.
Jei tokios sistemos kaip „LimX COSA“ bus toliau nuosekliai vystomos ir patikimai išbandomos realiuose gamybos bei logistikos scenarijuose, humanoidiniai robotai gali tapti ne futuristine vizija, o įprasta kasdienio darbo dalimi.
