Namų virtuvėje dažnai būtent paprasti, netikėti triukai tampa didžiausiais atradimais. Vienas tokių – darželyje dirbančios virėjos Joannos Trafiałek būdas virti sultinį be jokių dirbtinių priedų, tačiau išgauti itin sodrų, gilų skonį. Jos paslaptis stebėtinai kukli – kopūstas, ingredientas, kuris sultiniams šiandien dažnai pamirštamas.
Rosolis – tai daugiau nei paprasta sriuba. Lenkų virtuvėje jis laikomas tikru sriubų karaliumi, namų jaukumo ir vaikystės skonio simboliu. Vieniems jis primena sekmadienio pietus šeimos namuose, kitiems – darželio valgykloje patiektą karštą, kvapnų sultinį. Šie prisiminimai iki šiol daugeliui kelia šilumą ir nostalgiją.
Pastaraisiais metais rosolis vis dažniau grįžta į dėmesio centrą socialiniuose tinkluose. Viena ryškiausių šios sriubos ambasadorių – darželio virtuvėje dirbanti virėja Joanna Trafiałek. Savo paskyroje ji dalijasi paprastais, praktiškais ir daugelį metų patikrintais gaminimo būdais, kurie puikiai pasiteisina ruošiant maistą vaikams.
Jos kuriamas turinys sulaukia didelio susidomėjimo, nes vis daugiau žmonių ieško natūralių, tradicinių skonių, primenančių vaikystę. Būtent todėl itin didelį atgarsį sukėlė jos atskleistas netikėtas rosolio patobulinimas – kopūsto naudojimas sultiniui gardinti.
Darželių virtuvėse maistas turi atitikti griežtus reikalavimus: jis privalo būti sveikas, natūralus, be cheminių priedų, tačiau kartu ir pakankamai skanus, kad vaikai jį valgytų noriai. Dėl šios priežasties vis dažniau grįžtama prie senų, primirštų gaminimo metodų.
Joannos Trafiałek paslaptis paprasta – į rosolį ji deda kopūsto. Tam tinka baltagūžis, lapinis (vokiškas) arba pekininis kopūstas. Nedidelis jo kiekis suteikia sultiniui ypatingą skonio gilumą.
„Kopūstas rosoliui suteikia švelnų, kiek riešutinį, net šiek tiek krienus primenantį aromatą“, – aiškina virėja. Svarbu tai, kad pats kopūstas sriuboje nelieka – jis naudojamas tik kaip skonio nešėjas.
Kopūstą ji rekomenduoja dėti kartu su visomis daržovėmis nuo pat virimo pradžios. Jis verdamas kartu su mėsa ir klasikine daržovių puokšte – morkomis, petražolių šaknimis, salieru ir poru.
Procesas labai paprastas: į puodą sudedama mėsa ir daržovės, pridedami keli kopūsto lapai arba nedidelis gabalėlis, o tada sultinys ilgai ir lėtai verdamas, kaip ir įprastas rosolis. Išvirus sriubai, kopūstas tiesiog išgriebiamas ir išmetamas.
Rezultatas – skaidrus, klasikinės išvaizdos rosolis, tačiau jo skonis ir kvapas tampa gerokai sodresni, gilesni ir išraiškingesni. Ir visa tai – be jokių sultinio kubelių ar dirbtinių skonio stipriklių. Paprastas triukas, kuris paverčia tradicinę sriubą tikru namų virtuvės šedevru.
