Kasdienis vaikščiojimas – viena prieinamiausių ir naudingiausių fizinio aktyvumo formų. Jis gerina širdies ir kraujagyslių sistemos darbą, kraujotaką, nuotaiką bei bendrą ištvermę. Vis dėlto, jei tikslas yra ryškesnė figūra, stangresnis kūnas ir didėjanti raumenų masė, vien vaikščiojimo dažniausiai nepakanka.
Vaikščiojimas ypač tinka žmonėms, kurie tik pradeda judėti arba ieško saugios, mažo poveikio sąnariams veiklos. Reguliarūs pasivaikščiojimai padeda stiprinti širdį, palaikyti kūno svorį, gerinti virškinimą ir didinti energijos lygį. Be to, judėjimas gryname ore teigiamai veikia emocinę būklę, mažina stresą ir nerimą. Tyrimai rodo, kad didesnis žingsnių skaičius per dieną siejamas su mažesne bendro mirtingumo bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Ši veikla ypač naudinga vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis, nes neperkrauna sąnarių ir leidžia palaipsniui didinti fizinį aktyvumą. Tačiau net ir šiais atvejais vaikščiojimas didžiausią naudą teikia tuomet, kai derinamas su kitomis judėjimo formomis, pavyzdžiui, jėgos ar pusiausvyros pratimais.
Įtraukus vaikščiojimą į kasdienybę, nesunku pasiekti rekomenduojamas 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę. Vis dėlto suaugusiesiems taip pat svarbu bent du kartus per savaitę skirti laiko raumenų stiprinimui. Jei vaikščiojimas lieka vienintele fizinio krūvio forma, kūnas paprastai gauna per mažai stimulo raumenų augimui ir jėgos didėjimui.
Ėjimas lygiu paviršiumi raumenis apkrauna minimaliai, todėl jų forma ir tonusas keičiasi nežymiai. Vaikščiojimas į kalną ar nelygiu reljefu labiau įtraukia apatinių galūnių raumenis, tačiau ir tai neatstoja kryptingų jėgos pratimų. Panaši situacija ir su kaulų tankiu: vaikščiojimas padeda jį palaikyti, tačiau dažnai nėra pakankamas, kad sukeltų ryškesnius teigiamus pokyčius.
Norint geresnių rezultatų, svarbu sudaryti subalansuotą fizinio pasirengimo planą. Jis turėtų atitikti dabartinį fizinį lygį ir būti paremtas realiais, palaipsniui didinamais tikslais. Pradžioje galima sutelkti dėmesį į reguliarius pasivaikščiojimus – pavyzdžiui, kelias savaites vaikščioti sparčiu žingsniu penkis kartus per savaitę. Kartu verta palaipsniui didinti ir kasdienį žingsnių skaičių.
Lygiagrečiai itin naudinga 2–3 kartus per savaitę įtraukti trumpas jėgos treniruotes, kurios stiprina raumenis ir formuoja kūną. Taip pat pravartu skirti laiko pusiausvyros ir stabilumo pratimams, ypač jei siekiama geresnės laikysenos ir mažesnės traumų rizikos.
Apibendrinimas. Vaikščiojimas yra puikus pagrindas gerai savijautai ir sveikatai, tačiau gražiai figūrai ir stipresniam kūnui jis turėtų būti tik viena viso fizinio aktyvumo plano dalių. Derinant jį su jėgos ir kitais pratimais, rezultatai paprastai būna ryškesni ir ilgalaikiai.
