Dalis žmonių dėl senatvės pensijos kreipiasi dar iš anksto – nelaukdami, kol oficialiai sukaks pensinis amžius. Tačiau vien prašymo ne visada pakanka. Ypač tiems, kurie dirbo iki 1994 m. Jei apie tą laikotarpį nėra pateikta duomenų, gali tekti ieškoti senos darbo knygelės ar kitų stažą patvirtinančių dokumentų.
„Sodra“ primena, kad detali informacija apie kiekvieno žmogaus darbovietes, darbo laiką ir pajamas pradėta kaupti tik nuo 1994 m. Iki tol darbdaviai teikdavo tik bendrus duomenis – kiek įmonėje dirba žmonių ir kokios sumos sumokėtos socialiniam draudimui. Individualūs įrašai apie kiekvieno darbuotojo stažą buvo žymimi darbo knygelėse.
Būtent todėl tiems, kurie nori, kad laikotarpis iki 1994 m. būtų įtrauktas į jų stažą, reikia pateikti įrodymus. Priešingu atveju šie metai gali likti neįskaičiuoti. Pastaruoju metu ši tema sulaukė daug diskusijų socialiniuose tinkluose. Žmonės dalijosi patirtimis ir kėlė klausimą – ar pateikus darbo knygelę ją galima susigrąžinti?
Vienas vilnietis pasakojo, kad nunešęs savo seną darbo knygelę stažui patvirtinti, jos atgal negavo. Jis baiminosi, kad dokumentui dingus gali neturėti įrodymų apie savo darbo metus. Tačiau kiti gyventojai ramino – paprastai „Sodra“ pasidaro kopiją, o originalą grąžina savininkui. Institucija patvirtina, kad žmogus neprivalo palikti originalo – galima pasirinkti, ar jį atiduoti, ar pasilikti sau.
Tiems, kurie iki šiol nėra pateikę dokumentų apie iki 1994 m. įgytą stažą, „Sodra“ rekomenduoja nelaukti pensijos amžiaus ir atvykti į skyrių anksčiau. Pateikus reikiamus įrodymus, duomenys bus patikslinti. Nors dažnu atveju minimalus stažas, reikalingas pensijai gauti, jau būna sukauptas per vėlesnius metus, papildomi laikotarpiai gali padidinti galutinę išmoką.
Stažą iki 1993 m. gruodžio 31 d. galima įrodyti ne tik darbo knygele. Tinka ir darbdavių išduotos pažymos, archyvų dokumentai, jų nuorašai ar išrašai, taip pat kariniai bilietai, jei asmuo atliko karinę tarnybą. Svarbu, kad dokumentai būtų originalūs arba patvirtintos kopijos.
Jei žmogus dokumentų neturi, pavyzdžiui, darbo knygelė pamesta – galima kreiptis į „Sodrą“ su prašymu padėti gauti reikalingus duomenis iš kitų institucijų. Reikia nurodyti darbo laikotarpį, darbovietę ir kiek įmanoma daugiau detalių. Tačiau būna atvejų, kai dokumentai neišsaugoti arba neatitinka teisės aktų reikalavimų. Tuomet stažas gali būti nustatomas teismo tvarka, kaip juridinę reikšmę turintis faktas.
Svarbu žinoti ir tai, kad net jau paskyrus pensiją galima pateikti papildomus dokumentus apie anksčiau neįskaitytą stažą. Tokiu atveju pensija perskaičiuojama ir pradedama mokėti didesnė nuo kito mėnesio pirmos dienos. Pavyzdžiui, jei dokumentai pateikiami liepos viduryje, perskaičiuota suma būtų mokama nuo rugpjūčio.
Pensijos dydis Lietuvoje priklauso nuo dviejų pagrindinių dalykų – įgyto stažo ir apskaitos vienetų. Kitaip tariant, svarbu, kiek metų žmogus dirbo ir kokias socialinio draudimo įmokas mokėjo. Už laikotarpį iki 1994 m. apskaitos vienetai skaičiuojami darant prielaidą, kad žmogaus metinės pajamos buvo panašios į tas, kurias jis gavo 1994–2017 m. Todėl pateikti reikia tik stažą patvirtinančius dokumentus, o atlyginimo duomenų už tą laiką papildomai teikti nereikia.
Nuo 2018 m. apskaitos vienetai skaičiuojami pagal kiekvienų kalendorinių metų įmokas. Jei per metus socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo sumos, ne mažesnės nei 12 vidutinių šalies darbo užmokesčių, žmogus įgyja vieną apskaitos vienetą. Jei suma mažesnė – įskaitoma proporcinga dalis. Per metus galima sukaupti ne daugiau kaip penkis apskaitos vienetus.
Šiuo metu vidutinė pensija Lietuvoje siekia 669 Eur. Todėl kiekvienas papildomas į stažą įtrauktas laikotarpis gali turėti reikšmės galutinei išmokai. Kartais tam pakanka rasti seną dokumentą, kuris ilgus metus gulėjo stalčiuje, bet gali tapti svarbiu argumentu skaičiuojant būsimą pensiją.
