Užimtumo tarnyba Lietuvoje pristatė naują profesinės reabilitacijos modelį, kurio tikslas padėti žmonėms su negalia sėkmingiau integruotis į darbo rinką. Ši iniciatyva yra tai bandymas realiai prisidėti prie didesnio įtraukties lygio ir spręsti užsitęsusias kliūtis, kurios iki šiol stabdė neįgaliųjų profesinį aktyvumą ir jų dalyvavimą ekonominėje veikloje.
Kaip nurodo Užimtumo tarnyba, naujasis modelis orientuotas ne tik į gebėjimų atkūrimą, bet ir į jų stiprinimą, profesinės kvalifikacijos įgijimą ar net visišką keitimą, priklausomai nuo žmogaus situacijos. Tai reiškia, kad programa pritaikoma individualiai, atsižvelgiant į konkretaus asmens turimus įgūdžius, fizinę bei emocinę būklę, ir galimybes dirbti. Tokia lanksti schema, pasak specialistų, gali būti veiksmingesnė nei anksčiau taikytos vienodo pobūdžio priemonės.
Paslaugų poreikį šiuo atveju pirmiausia vertins Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra – būtent ši institucija spręs, ar žmogui reikalingos profesinės reabilitacijos paslaugos, o vėliau šį sprendimą perduos Užimtumo tarnybai, kuri imsis tolesnių veiksmų. Čia įsitrauks vadinamieji atvejo vadybininkai, kurie pasirengę dirbti visoje šalyje. Jie analizuos žmogaus socialinę situaciją, įvertins galimas kliūtis, išsilavinimą, ankstesnę darbo patirtį, norus ir gebėjimus. Visa tai leis pasiūlyti tikslingesnį profesinį kelią, kuris ne tik atitiktų asmens galimybes, bet ir leistų jam siekti ilgalaikio užimtumo.
Vienas iš programos etapų – profesinių gebėjimų įvertinimas. Klientui bus siūloma dalyvauti orientaciniuose užsiėmimuose, kuriuose jis galės ne tik susipažinti su galimomis veiklos kryptimis, bet ir gauti profesionalią konsultaciją, leidžiančią geriau suprasti savo stipriąsias puses.
Vaida Kamandulienė, Užimtumo tarnybos Priemonių organizavimo departamento direktorė, pažymėjo, kad nors žmonių su negalia įtrauktis po truputį stiprėja, procesas išlieka vangus. Anot jos, profesinė reabilitacija gali būti svarbus pokytis tiems, kurie nori atkurti pasitikėjimą savimi, sustiprinti žinias bei tapti pilnaverte darbo rinkos dalimi.
Tarnybos pateikta statistika rodo, jog šiuo metu darbo ieško apie 12 tūkstančių negalią turinčių asmenų. Pernai įsidarbino 6,2 tūkstančio jų – tai yra 3,2 proc. daugiau nei 2024 metais, kas leidžia manyti, jog pokytis vyksta, tačiau dar nepakankamu tempu.
Profesinės reabilitacijos modelis – tai ne vien tik pagalba atrasti darbą. Tai bandymas pasiūlyti sisteminę paramą: nuo motyvacijos stiprinimo iki konkrečių įgūdžių įgijimo. Neretai žmogus su negalia susiduria ne tik su fizinėmis ar sveikatos kliūtimis, bet ir su socialine atskirtimi, menku pasitikėjimu savimi ar nuvertinimu iš aplinkos. Todėl individualus atvejo vadybininko dėmesys gali tapti lemiamu veiksniu, padedančiu ne tik sugrįžti į darbo rinką, bet ir ilgam joje įsitvirtinti.
Tokios iniciatyvos sulaukia didesnio dėmesio ir tarptautiniuose formatuose, nes kalbant apie socialinę sanglaudą, viena iš esminių sąlygų – visų visuomenės narių galimybė realizuoti save per darbą, kūrybą, bendruomeninį dalyvavimą. Nors realybė reikalauja ilgalaikių pastangų, kiekvienas žmogus, kuris dėl šios programos grįš į aktyvų gyvenimą, jau yra teigiamas rezultatas.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
