Klaipėdos universitetui (KU) suteiktas Europos patentas, įtvirtinantis išradimo – vertikalaus, daugiasluoksnio krevečių auginimo bokšto (toliau – Krevečių bokštas) – koncepcijos autorystę. Šią technologiją ir jos praktinį pritaikomumą, remdamiesi licencine sutartimi, toliau vysto jos kūrėjai, įsteigę atžalinę įmonę „AquaQLT“.
Krevečių bokštas – tai uždaro tipo baseinas, pritaikytas darbui su recirkuliacinėmis akvakultūros sistemomis. Patento paraiška pateikta 2023 m. kovą. Po ilgos patikros ir ekspertinio vertinimo suteiktas Europos patentas patvirtina išradimo naujumą, pramoninį pritaikomumą ir suteikia „AquaQLT“ tvirtą pagrindą technologijos komercializavimui Europos rinkose.
Technologijos esmė ir nauda
„AquaQLT“ direktorius ir vienas iš įkūrėjų Gintautas Narvilas pabrėžia, kad idėja kilo iš praktinės patirties, kai KU tyrėjų komanda nuo 2018 m. pradėjo auginti Ramiojo vandenyno baltakojes blyškiąsias krevetes. Dirbdami jie pastebėjo, kad Europoje šiai akvakultūrai trūksta efektyvių technologinių sprendimų.
Didžiausias iššūkis – milžiniškas reikalingas plotas ir su tuo susijusios infrastruktūros bei energijos sąnaudos. Vertikalus, daugiasluoksnis, uždaras bokštas leidžia reikšmingai sumažinti ploto poreikį ir šilumos nuostolius, todėl vietoje užauginta, šviežia produkcija tampa realybe.
Krevečių bokšto pagrindas – daugiasluoksnė „dugnų“ sistema viename cilindrinės formos baseine. Kiekvienas sluoksnis veikia kaip atskiras „baseinas baseine“. Toks sprendimas leidžia tame pačiame plote sukurti kelis kartus didesnį darbinį paviršių ir atitinkamai užauginti gerokai didesnį krevečių kiekį.
Uždara konstrukcija izoliuoja auginimo aplinką nuo išorės, todėl mažėja vandens garavimas ir šilumos praradimai. Cilindrinė forma pagerina vandens judėjimą, užtikrina tolygų srautų pasiskirstymą ir leidžia automatizuotai nuleisti vandenį derliaus nuėmimo metu. Skaičiavimai rodo, kad toks dizainas leidžia kelis kartus sumažinti užimamo ploto poreikį ir pastebimai sumažinti energijos sąnaudas vandeniui šildyti. Dėl to mažėja ir investicijos į visą ūkio sistemą, galinčią per metus užauginti maždaug 25 tonas baltakojų krevečių.
KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas pabrėžia, kad Klaipėdos universitetas tikslingai investuoja į mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų grandinę – nuo idėjos iki rinkai pasirengusio produkto. Krevečių bokštui suteiktas Europos patentas – brandus šios grandinės rezultatas. Naujas technologinis sprendimas reiškia didesnį vietinės maisto gamybos saugumą ir mažesnę priklausomybę nuo importo.
Technologijoje įdiegta išmani stebėsenos sistema ir unikali injekcinė šėrimo technologija su programine įranga. Pašaras porcijomis tiekiamas kartu su vandeniu, taip išvengiama oro burbulų, netrikdoma jautrių gyvūnų gerovė ir pagerinamas tolygus jų augimas.
Krevečių bokštas yra visiškai suderintas su recirkuliacine filtravimo grandine, gali būti eksploatuojamas ir lauko sąlygomis, todėl nebereikia brangios pastatų infrastruktūros. „AquaQLT“ yra numačiusi trijų dydžių bokštų liniją – mažąjį, vidutinį ir didįjį modelius, kad sprendimą būtų galima pritaikyti skirtingo pajėgumo ūkiams ir skirtingiems investiciniams planams.
KU mokslo ir inovacijų prorektorė doc. dr. Laura Šaltytė-Vaisiauskė pabrėžia platesnę universiteto atžalinių įmonių misiją: atžalinės įmonės leidžia mokslinėms idėjoms tapti realiais produktais. „AquaQLT“ – pavyzdys, kaip biologijos ir inžinerijos žinios virsta rinkai reikalinga technologija. Universitetas sistemingai lydi komandas nuo prototipo iki konkurencingo produkto, suteikdamas prieigą prie infrastruktūros, ekspertų ir partnerių tinklo.
G. Narvilas pažymi, kad Europos patentas iš esmės keičia pokalbį su investuotojais ir pramonės partneriais – jis suteikia pasitikėjimo, jog kuriamas sprendimas turi aiškią intelektinės nuosavybės vertę. Tai atveria kelią tolesniam licencijavimui, pilotiniams diegimams ir spartesnei plėtrai rinkose, kur vartotojams svarbi vietinė kilmė ir aukščiausia kokybė.
Komanda ir plėtra Europoje
„AquaQLT“ komandą sudaro trys bendraįkūrėjai, aiškiai pasidaliję atsakomybėmis. Gintautas Narvilas yra įmonės direktorius ir koordinuoja technologijos vystymo strategiją bei komercializavimą. Vyriausiasis technologijų vadovas Martynas Sprogys atsakingas už inžinerinius sprendimus, automatizaciją ir bokšto integraciją su recirkuliacinėmis sistemomis. Verslo plėtros vadovas Jonas Žolobaila formuoja partnerystes, licencijavimo modelius ir plėtros geografiją.
Įmonė didžiausią potencialą mato Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje ir Skandinavijos šalyse, kur auga vietoje užaugintų, šviežių ir kokybiškai kontroliuojamų jūros gėrybių paklausa.
„Mūsų tikslas – suteikti ūkiams technologiją, kuri leidžia daugiau užauginti mažesniame plote, su mažesnėmis sąnaudomis ir didesniu prognozuojamumu. Todėl nuolat stipriname automatizaciją, nuotolinį valdymą ir pažangią stebėseną – nuo išmanių jutiklių iki vaizdo analizės“, – apibendrina G. Narvilas.
