Sausio pabaigoje bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos rezultatai parodė, kad tam tikrą pinigų sumą kiekvieną mėnesį taupymui atsideda beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų (62 proc.). Dar 14 proc. nurodė, kad nors ir ne kiekvieną mėnesį, tačiau vis tiek susitaupyti pavyksta.
Didžiausia dalis – 24 proc. – apklaustųjų teigė per mėnesį taupymui skiriantys nuo 100 iki 300 eurų. 18 proc. gyventojų kas mėnesį atsideda daugiau nei 300 eurų. Iki 100 eurų siekiančią sumą susitaupyti pavyksti penktadaliui (20 proc.) respondentų.
Atmetus būtinąsias išlaidas, taupymui lėšų visiškai nelieka tik 15 proc. gyventojų, o 1 proc. nurodė, kad netgi tenka skolintis papildomai. Dar 8 proc. respondentų į šį klausimą negalėjo atsakyti.
Apklausą inicijavusio „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška sako, kad augantį žmonių pragyvenimo lygį atspindi tiek tyrimų duomenys, tiek pastebimai auganti indėliuose laikomų lėšų suma.
„Lietuvos banko duomenimis, šių metų pradžioje šalies gyventojai finansų įstaigose buvo sukaupę beveik 8 mlrd. eurų terminuotų indėlių. Palyginti su 2024 m. pradžia, ši suma išaugo 16 proc., arba daugiau nei milijardu eurų“, – pastebi J. Ivaška.
Pasak jo, prie didėjančio taupymo prisideda vis dar žema infliacija ir beveik dešimtadaliu per metus augantys atlyginimai, leidžiantys gyventojams ne tik daugiau vartoti, bet ir atsidėti dalį pajamų ateičiai.
Kas sutaupo daugiausiai?
Apklausa atskleidė, kad didžiausias sumas – daugiau nei 300 eurų – atsidėti ateičiai pavyksta aukštąjį išsilavinimą turintiems ir didmiesčiuose gyvenantiems respondentams. Tarp gaunančių didžiausias, virš 1 tūkst. eurų, mėnesines pajamas net 41,4 proc. apklaustųjų kas mėnesį sutaupo daugiau nei 300 eurų.
Daugiau šios kategorijos – sutaupančių virš 300 eurų – respondentų yra ir tarp baigusiųjų aukštąjį mokslą (beveik 29 proc.), didmiesčių gyventojų (22,5 proc.) bei 36-45 metų amžiaus grupės respondentų (22,8 proc.).
„Didmiesčiuose dirbančių ir aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų ne tik didesni atlyginimai nei gyvenančiųjų provincijoje ar žmonių su žemesniu išsilavinimu – jie dažniau yra ir raštingesni finansiškai. Tad visiškai natūralu, kad jiems pavyksta ir daugiau atsidėti ateičiai“, – sako J. Ivaška.
Daugiausiai žmonių, kuriems nepavyksta atsidėti taupymui, yra tarp jauniausių (18–25 metų) ir mažiausias pajamas gaunančių apklaustųjų – tokių yra apie trečdalis.
Apklausa taip pat atskleidė, kad nors galimybės taupyti nepriklauso nuo lyties, santuokoje gyvenantys asmenys dažniau gali atsidėti lėšų ateičiai. Tarp vienišų žmonių visiškai taupymui atsidėti nepavyksta beveik penktadaliui (19 proc.) respondentų, o tarp sukūrusiųjų šeimas ar su partneriu gyvenančių, ši dalis siekia 13 proc.
Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa apie gyventojų galimybes atidėti pinigų taupymui buvo atliekama šių metų sausio 18-29 dienomis, joje dalyvavo 1009 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
