Mažiausia Saulės sistemos planeta Merkurijus gali slėpti kur kas daugiau paslapčių, nei iki šiol buvo manoma. Nauji tyrimai rodo, kad jo paviršiuje matomi ryškūs, tarsi nubrėžti ruoželiai gali būti ne senos praeities reliktai, o palyginti neseno geologinio aktyvumo pėdsakai.
Šie rezultatai leidžia manyti, jog Merkurijus anaiptol nėra „negyva“ ar visiškai sustingusi planeta. Priešingai – mūsų artimiausio Saulės kaimyno paviršius, dažnai vadinamas tikru kosminiu „pragarpečiu“, gali būti gerokai dinamiškesnis, nei astronomai ilgą laiką įsivaizdavo.
Ankstesniuose stebėjimuose buvo užfiksuotos tik kelios tokios ryškios linijos, oficialiai vadinamos lineae. Tačiau dabar astronomas Valentinas Bickelis iš Berno universiteto kartu su kolegomis iš Padujos astronominės observatorijos parengė išsamią apžvalgą, kurioje identifikuotos net 402 tokios struktūros.
Analizuodami šiuos ruoželius, mokslininkai piešia visai kitokį Merkurijaus vaizdą: ne ramios, per milijardus metų atvėsusios planetos, o geologiškai aktyvaus pasaulio, kuris, nepaisant menkos atmosferos ir mažo dydžio, vis dar keičiasi.
Tyrime pasitelktas mašininis mokymasis leido išanalizuoti apie 100 tūkst. didelės raiškos Merkurijaus nuotraukų, padarytų 2011–2015 metais. Paaiškėjo, kad ryškios linijos dažniausiai susitelkusios Saulės apšviestuose kraterių šlaituose, nors ne visada akivaizdu, ar jos prasideda nuo vadinamųjų „tuštumų“.
Kitose planetose panašios struktūros paprastai gana greitai sunyksta dėl erozijos. Todėl tyrėjai daro prielaidą, kad Merkurijaus paviršiaus ruoželiai galbūt formuojasi ir šiandien. Tai reikštų, kad jie atspindi ne audringą senovinę praeitį, o aktyvią dabartį, susijusią su šilumos srautais ir lakiomis medžiagomis, tokiomis kaip siera, kylančiomis iš planetos gelmių.
„Laki medžiaga galėtų pasiekti paviršių per uolienose susiformavusius plyšių tinklus, kuriuos sukėlė ankstesni smūginiai susidūrimai“, – aiškina V. Bickelis. Pasak jo, daugelis ruoželių, regis, prasideda nuo ryškių įdubimų, vadinamų tuštumomis, kurios dažniausiai aptinkamos didelių kraterių vidinėse dalyse arba palei jų kraštus.
Mokslininkai tikisi netrukus patvirtinti savo hipotezes pasitelkdami naujus, dar detalesnius duomenis, kuriuos pateiks Europos ir Japonijos kosmoso agentūrų misijos. Jei Merkurijaus paviršius iš tiesų tebėra aktyvus, artimiausiais metais tai turėtume pamatyti iš dar arčiau.
