Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdyseną peržiūrinčiai darbo grupei sutarus, kad visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimui reikėtų dviejų trečdalių Tarybos narių balsų, Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė sako pozityviai vertinanti šį sprendimą. Visgi, nors atrodo, jog politikai atsitraukia nuo anksčiau siūlytų pataisų, žurnalistė sako, kad būtina sulaukti galutinio LRT įstatymo projekto.
„Dėl dviejų trečdalių Tarybos narių balsų, reikalingų generalinės direktorės atleidimui – taip, šiai dienai atrodo, kad lyg ir buvo atsitraukta nuo pirminių pasiūlymų, dėl kurių ir kilo protestai“, – Eltai teigė B. Davidonytė.
„Aš dabar labiausiai laukiu kažkokio galutinio varianto, kuris būtų juodu ant balto parašytas įstatymo projekte, nes daug diskusijų vyksta darbo grupėje, kartais jos yra labai chaotiškos“, – pridūrė ji.
Kaip skelbta, LRT valdyseną peržiūrinti darbo grupė trečiadienį sutarė, jog norint atleisti visuomeninio transliuotojo generalinį direktorių reikėtų 2/3 Tarybos narių pritarimo. Tokia tvarka numatyta ir dabar galiojančiame įstatyme. Tiesa, LRT generalinis direktorius šiuo metu gali būti atleistas tik Tarybai balsuojant atviru būdu, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Šią savaitę posėdžiavusi darbo grupė dar nenusprendė, kokiais pagrindais galėtų būti atleidžiamas visuomeninio transliuotojo vadovas – todėl, anot B. Davidonytės, dar negalima konstatuoti, kad parlamentarai galutinai atsitraukė nuo anksčiau skubos tvarka siekto priimti įstatymo projekto, sukėlusio daugiatūkstantinius protestus.
„Dar nėra aiškūs direktoriaus atleidimo pagrindai ir kaip jie bus nustatyti, balsavimo slaptumas, atvirumas – mes dar neturime galutinio varianto, kurį galėtume komentuoti. Galiausiai, ar čia tikrai bus atsitraukta nuo viso to? Prasidėjus pavasario sesijai, kokia baigtis laukia to pirmojo projekto?“ – svarstė ji.
„Kol kas politikai vis dar neatsisakė politikų deleguojamų žmonių daugumos į LRT tarybą. Buvo diskusijos padidinti Tarybos narių skaičių, bet net jį ir padidinus – politikų deleguojami žmonės sudarytų LRT tarybos daugumą. Tarybos depolitizavimo idėja kol kas atrodo, kad vis dar nėra išgirstama. Žiūrėsime, darbo grupei liko laiko“, – sakė ji, pabrėždama, kad darbo grupėje nebuvo pritarta siūlymui mažinti prezidento ir parlamento deleguojamų Tarybos narių skaičių.
Sunku paaiškinti gruodį vykusią „beprotybę“
Pernai gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos. Pirminiame projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant visuomeninio transliuotojo vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad įstaigos generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už šį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Šios iniciatyvos sukėlė daugiatūkstantinius visuomenės protestus. Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė svarsto, kad valdantieji bent laikinai atsitraukė nuo anksčiau siūlytų pataisų, supratę, jog pakartotinis jų stūmimas vėl sukeltų stiprią visuomenės reakciją.
„Labai sudėtinga yra paaiškinti visą tą beprotybę, kuri vyko gruodį, iki išnaktų svarstant tą įstatymo projektą. Atrodo, kad reikėjo žūtbūt priimti jį ir dabar staiga tarsi atsitraukiama. Man atrodo, kad valdantieji norėjo pasikeisti LRT vadovą“ – teigė B. Davidonytė.
„Dabar jie pamatė, kad tai padaryti nebus labai lengva, nes visuomenės budrumas jau irgi yra labai padidintas šiuo klausimu. Valdantieji puikiai suprato, kad jei jie grįš tokiu paprastu keliu prie tų pačių pataisų, vėl visuomenėje kils pasipiktinimas. Visuomenės reakcija paskatino opozicijos reakciją (…) visas tas priemonių kompleksas galiausiai susidėjo, kad jiems nepavyko rudens sesijoje, prieš pat Kalėdas priimti to įstatymo projekto, dabar galbūt jau toks susitelkimas dingo“, – dėstė ji.
Kaip skelbta, Seimo valdyba atsižvelgė į darbo grupės dėl LRT prašymą ir dešimčiai dienų pratęsė įstatymo projektui parengti skirtą terminą. Iš pradžių buvo numatyta jį parengti iki vasario 14 d.
ELTA primena, kad pernai gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus tvarkos.
Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę.
Dėl pirminio parlamentarų siūlyto projekto prie Seimo vyko tūkstantiniai protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
