Eritritolis, tai saldiklis, kurį galima rasti daugelyje produktų, nuo baltyminių batonėlių iki energetinių gėrimų, ilgą laiką buvo laikomas saugia alternatyva cukrui. Tačiau nauji mokslininkų tyrimai kelia susirūpinimą dėl jo poveikio žmogaus organizmui.
Pasirodo, šis saldiklis gali pažeisti vieną svarbiausių žmogaus apsaugos sistemų, tai kraujo ir smegenų barjerą ir taip padidinti širdies bei kraujagyslių ligų, įskaitant insultą, riziką. Kraujo ir smegenų barjeras yra sudėtinga biologinė sistema, kuri apsaugo smegenis nuo žalingų medžiagų, kartu praleisdama būtinas maistines medžiagas.
Naujausi tyrimai rodo, kad eritritolis, pasiekęs tam tikrą koncentraciją organizme, gali pradėti žaloti šio barjero ląsteles. Tokia žala daro smegenis jautresnes kraujo krešuliams, kurie yra viena pagrindinių išeminio insulto priežasčių.
Mokslininkai pastebėjo, kad eritritolis sukelia oksidacinį stresą, tai reiškia, kad ląstelėse pradeda kauptis žalingos, labai reaktyvios molekulės. Tuo pačiu metu silpnėja natūrali organizmo apsauga, kovojanti su laisvaisiais radikalais. Dėl šios dvigubos atakos smegenų apsaugos barjero ląstelės pradeda funkcionuoti netinkamai, o kai kuriais atvejais net miršta.
Dar labiau neramina tai, kad eritritolis trikdo kraujagyslių gebėjimą reguliuoti kraujo tėkmę. Paprastai kraujagyslės prisitaiko prie organizmo poreikių, išsiplečia, kai reikia daugiau kraujo, ir susitraukia, kai jo reikia mažiau. Šį procesą reguliuoja dvi svarbios molekulės, azoto oksidas, kuris skatina kraujagyslių atsipalaidavimą, ir endotelin-1, kuris jas sutraukia.
Eritritolis mažina azoto oksido gamybą ir didina endotelin-1 kiekį, todėl kraujagyslės išlieka pavojingai susiaurėjusios, o tai gali trukdyti deguonies ir maistinių medžiagų tiekimui į smegenis.
Be to, eritritolis trukdo natūraliam organizmo gynybos mechanizmui nuo krešulių. Kai susidaro kraujo krešuliai, organizmas paprastai išskiria specialią medžiagą, padedančią ištirpdyti krešulį prieš jam sukeliant insultą. Eritritolis blokuoja šį procesą, todėl krešuliai gali likti nepašalinti ir padaryti rimtą žalą.
Laboratoriniai tyrimai atitinka tai, ką rodo ir stebimieji tyrimai su žmonėmis. Didesnio masto analizės rodo, kad žmonės, kurie reguliariai vartoja eritritolį, turi didesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką, įskaitant miokardo infarktą bei insultą.
Vienas iš išsamesnių tyrimų parodė, kad žmonės, kurių kraujyje buvo didžiausias eritritolio kiekis, turėjo dvigubai didesnę riziką patirti sunkią širdies ir kraujagyslių krizę.
Vis dėlto reikia paminėti, kad tyrimai buvo atlikti laboratorinėmis sąlygomis, kuriose buvo tiriamos pavienės ląstelės, o ne visas žmogaus organizmas. Tai reiškia, kad rezultatams patvirtinti reikės pažangesnių metodų, pavyzdžiui, sistemų, imituojančių kraujotakos procesus natūraliomis sąlygomis.
Svarbu ir tai, kad eritritolis laikomas natūralios kilmės saldikliu, nes yra cukraus alkoholis, kuris mažais kiekiais gaminasi ir žmogaus organizme. Dėl šios priežasties jis nebuvo įtrauktas į kai kurių sveikatos organizacijų išvadas apie sintetinių saldiklių riziką. Tačiau naujausi tyrimai kelia klausimų, ar iš tiesų jis yra toks nekaltas, kaip manyta iki šiol.
Eritritolis taip pat yra populiarus tarp gamintojų, nes elgiasi panašiai kaip cukrus. Skirtingai nei kai kurie sintetiniai saldikliai, kurie yra kelis šimtus kartų saldesni, eritritolis yra tik apie dvidešimt procentų mažiau saldus už cukrų.
Dėl to jį lengviau naudoti gaminiuose, nes jis nekeičia skonio stiprumo. Eritritolį galima rasti tūkstančiuose produktų, ypač žymimų kaip be cukraus ar tinkamų ketogeninei mitybai.
Nepaisant to, kad daugelis reguliavimo institucijų patvirtino šio saldiklio saugumą, nauji duomenys rodo, jog net natūralūs cukraus pakaitalai gali kelti nenumatytą pavojų sveikatai. Vartotojams tai kelia svarbius klausimus apie pasirinkimus, kuriuos darome norėdami sumažinti cukraus vartojimą.
Nors saldikliai gali padėti valdyti svorį ar kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje, jų ilgalaikis poveikis organizmui dar nėra iki galo ištirtas. Šie tyrimai primena, kad mitybos mokslas yra sudėtingas, o nauji maisto priedai, net ir populiarūs bei plačiai naudojami, gali turėti netikėtų pasekmių.
Todėl svarbu ne tik mažinti cukraus kiekį maiste, bet ir atsargiai vertinti tai, kuo jį keičiame. Verta pagalvoti, ar reguliarus saldiklių vartojimas iš tiesų yra be rizikos ir ar nesaugome sveikatos vienoje srityje, tuo pačiu ją žalodami kitoje.
