Konservuoti kukurūzų grūdai jau seniai laikomi patogiu ir greitai panaudojamu produktu. Vis dėlto toks maistas turi ne tik privalumų, bet ir tam tikrų paslėptų sveikatos rizikų, apie kurias daugelis net nesusimąsto.
Remiantis JAV žemės ūkio ministerijos (USDA) duomenimis, 100 gramų konservuotų saldžiųjų kukurūzų yra apie 100 kilokalorijų. Tai sudaro maždaug pusę įprastos kukurūzų skardinės.
Palyginimui, daugumai žmonių per dieną reikia apie 1600–3000 kilokalorijų, priklausomai nuo amžiaus, sveikatos būklės ir fizinio aktyvumo. Dėl to konservuoti kukurūzai gana lengvai įtraukiami į subalansuotą mitybos planą.
100 gramų produkto yra apie 2,78 g riebalų – tai sudaro vos 2–3 proc. rekomenduojamos paros normos. Be to, kukurūzuose natūraliai nėra cholesterolio, kuris siejamas su kraujagyslių ligomis.
Didžiąją dalį kalorijų sudaro angliavandeniai – apie 20 g 100 gramų produkto. Tai sudaro maždaug 6 proc. vidutinės rekomenduojamos paros normos.
Baltymų kiekis siekia apie 4,44 g 100 gramų kukurūzų. Baltymai yra būtini audinių, raumenų, kaulų bei kraujo ląstelių formavimuisi ir organizmo atsinaujinimui.
Kukurūzuose taip pat yra maistinių skaidulų – apie 2,2 g, arba 8 proc. rekomenduojamos paros normos. Skaidulos padeda palaikyti normalią virškinimo sistemos veiklą.
Nesuvirškinama celiuliozė žarnyne lieka nepakitusi ir skatina reguliarų tuštinimąsi. Tai ypač svarbu žarnyno sveikatai ir bendrai savijautai.
Konservuoti kukurūzai turi nedidelius kiekius beveik visų B grupės vitaminų. Jie būtini energijos gamybai ir svarbūs normaliai širdies, raumenų, smegenų bei nervų sistemos veiklai.
100 gramų konservuotų kukurūzų yra apie 46 µg folio rūgšties, 1,7 mg niacino, 0,06 mg riboflavino, 0,2 mg tiamino ir 0,055 mg vitamino B6. Taip pat randama apie 6,8 mg vitamino C.
Saldžiuosiuose kukurūzuose yra ir antioksidantų, kurie gali padėti mažinti lėtinių ligų riziką. Šios medžiagos saugo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio.
Ypatingą naudą kukurūzai teikia akims, nes juose yra liuteino ir zeaksantino. Šios fitocheminės medžiagos lemia geltoną grūdelių spalvą ir yra būtinos geram regėjimui.
Liuteinas ir zeaksantinas kaupiasi tinklainėje, saugo akis nuo mėlynosios šviesos poveikio ir gali padėti išvengti tam tikrų akių ligų. Kadangi organizmas jų pats negamina, būtina šių medžiagų gauti su maistu.
Konservuoti saldieji kukurūzai natūraliai neturi glitimo, todėl dažniausiai tinka žmonėms, sergantiems celiakija ar netoleruojantiems kviečių. Vis dėlto kai kuriems asmenims gali pasireikšti alergija kukurūzams.
Alerginė reakcija gali pasireikšti vėmimu, pilvo spazmais, viduriavimu ar kvėpavimo sutrikimais. Taip pat galimi odos bėrimai, lūpų ar liežuvio patinimas, galvos svaigimas.
Viena pagrindinių konservuotų kukurūzų rizikų – didelis natrio kiekis. 100 gramų produkto yra apie 272 mg natrio, tačiau šį kiekį galima sumažinti nupylus skystį ir perplovus grūdelius vandeniu.
Per didelis natrio kiekis gali skatinti skysčių kaupimąsi organizme, pilvo pūtimą ir didinti kraujospūdį. Todėl svarbu stebėti suvartojamą druskos ir perdirbtų produktų kiekį.
Papildomą riziką kelia pažeistos ar deformuotos skardinės. Jei skardinės dangalas pažeistas ar rūdija, į maistą gali patekti kenksmingų medžiagų.
Jeigu skardinė išsipūtusi ar pratekėjusi, joje gali daugintis bakterija Clostridium botulinum. Jos gaminamas toksinas yra pavojingas net labai mažais kiekiais, todėl tokio produkto vartoti negalima.
