Lieknėjimas neretai tampa rimtu iššūkiu – ypač tuomet, kai norimų atsikratyti kilogramų yra daugiau. Nors dažnai daugiausia dėmesio skiriame dietos taisyklėms, didesnę įtaką rezultatams gali turėti emocijos, psichologinė būsena ir net netinkamai pasirinkta strategija. Pateikiame dažniausias kliūtis, kurios gali nepastebimai sabotuoti svorio mažinimą.
Spontaniškas sprendimas ir netinkamai pasirinkta dieta
Dažnai noras lieknėti kyla impulsyviai: vieną dieną užlipame ant svarstyklių ir išsigąstame pamatę, kad priaugome dar kelis kilogramus, arba norime geriau atrodyti vasariniais drabužiais. Tokiais atvejais neretai daroma klaida – atsitiktinai mažinamas valgymų skaičius, pasirenkama griežta dieta (kurią vėliau sunku išlaikyti) arba apsiribojama vien saldumynų atsisakymu. Po kelių savaičių pastangų rezultatas būna menkas arba jo visai nesimato, o tai sukelia nusivylimą ir galiausiai – pasidavimą.
Specialistai pabrėžia, kad daugeliui žmonių sudėtinga savarankiškai susidaryti tinkamą mitybos planą. Bent kartą verta pasikonsultuoti su dietologu, kuris, įvertinęs mitybos įpročius ir atlikęs kūno sudėties analizę (raumenų masę, riebalinį audinį, vandens kiekį), gali padėti parinkti subalansuotą ir individualiems poreikiams pritaikytą racioną. Skirtingo amžiaus, fizinio aktyvumo ir sveikatos būklės žmonėms tinka nevienodi sprendimai, o ilgalaikę sėkmę dažniausiai lemia nuoseklumas.
Per staigus ir drastiškas maisto ribojimas
Dar viena dažna klaida – staiga smarkiai sumažinti porcijas ar bendrą maisto kiekį. Tokiu atveju žmogus pradeda jaustis vis prasčiau, mažėja energija, o svarstyklės ilgai nerodo norimo pokyčio. Tuo tarpu svarbiausia – reguliarūs, tačiau tinkamai subalansuoti valgiai. Ypač reikšmingas yra pakankamas baltymų kiekis, pritaikytas pagal kūno svorį ir aktyvumą. Tai padeda apsaugoti raumenų masę, stabilizuoja gliukozės kiekį kraujyje, palaiko medžiagų apykaitą ir gali sumažinti nuolatinį alkio jausmą.
Emocinis valgymas ir dieta kaip bausmė
Streso „užkandžiavimas“, valgymas kaip apdovanojimas už pasiekimus ar paguoda po sunkios dienos formuoja žalingą santykį su maistu. Tokiais momentais užkandžių siekiama ne iš tikro alkio, o dėl emocinio poreikio. Dažniausiai pasirenkami produktai, kuriuose gausu paprastųjų angliavandenių, druskos ir riebalų – būtent toks derinys lieknėjimo laikotarpiu gali labiausiai trukdyti.
Ne mažiau svarbu ir tai, kaip vertiname pačią dietą. Jei ji suvokiama kaip bausmė ar didžiulis atsižadėjimas, motyvacija greitai išsenka. Didesnę sėkmę dažniausiai pasiekia tie, kurie pokyčių imasi ne vien dėl išvaizdos, bet pirmiausia siekdami pagerinti sveikatą ir savijautą. Tai nereiškia, kad reikia atsisakyti visų malonumų – svarbiau išlaikyti saiką: pavyzdžiui, šventėje pasirinkti mažesnę deserto porciją, o vėliau kelias dienas negrįžti prie saldumynų įpročio.
Kūno signalų ignoravimas
Kiekvieno žmogaus poreikiai yra skirtingi, todėl lieknėjant svarbu stebėti, kaip jaučiasi organizmas. Nuovargis, energijos stoka, prastesnė nuotaika, galvos ar pilvo skausmai gali būti ženklai, kad trūksta maistinių medžiagų arba kalorijų deficitas yra per didelis. Su amžiumi, ypač moterims, keičiasi hormonų pusiausvyra, kuri daro įtaką medžiagų apykaitai ir maistinių medžiagų poreikiui. Kitokio mitybos plano gali reikėti ir esant diabetui ar insulininiam atsparumui. Todėl svarbu laiku pasitarti su gydytoju ar dietologu.
Per didelis spaudimas ir netinkami lūkesčiai
Lieknėjimas gali tapti dar sunkesnis, jei žmogus obsesyviai fiksuojasi į tikslus ir skaičius. Neretai demotyvuoja tai, kad per mėnesį pavyksta numesti 2 kg, o ne 4 kg. Tačiau lėtesnis tempas dažnai yra palankesnis organizmui – tiek medžiagų apykaitai, tiek odos būklei. Be to, specialistai akcentuoja, kad tvaresnių rezultatų dažniau suteikia ilgalaikis sveikesnio gyvenimo būdo laikymasis, o ne intensyvi trumpalaikė dieta, po kurios grįžtama prie senų įpročių.
Dietologų teigimu, nebūtina būti „tobuliems“ kasdien – dažnai pakanka ilgą laiką plano laikytis maždaug 80 proc., kad rezultatai būtų stabilūs, o nuolatinis spaudimas ir kaltės jausmas neimtų viršaus.
