Prancūzijos karinis jūrų laivynas ir NATO kelias dienas stebėjo Rusijos povandeninį laivą „Novorosijsk“, kai pasirodė pranešimai apie galimą incidentą Viduržemio jūroje.
Pasak neoficialių šaltinių, laivas galėjo patirti rimtą degalų sistemos gedimą, dėl kurio kilo sprogimo pavojus. Maskva visus šiuos pranešimus paneigė, vadindama juos dezinformacija.
Apie tariamą avariją pirmasis paskelbė „Telegram“ kanalas „VChK-OGPU“, teigęs, kad „Novorosijsko“ viduje nutekėjo degalai. Tai, anot šaltinio, galėjo sukelti gaisrą arba net sprogimą, todėl įgula buvo priversta „išpumpuoti degalus į jūrą“. Netrukus šią informaciją perėmė ir kai kurie Vakarų žiniasklaidos kanalai.
Tuo metu prancūzų fregata vykdė NATO stebėjimo misiją prie Bretanės krantų ir užfiksavo Rusijos laivo judėjimą Lamanšo sąsiauryje. NATO vadovybė patvirtino, kad „Aljansas išlaiko nuolatinį budrumą ir pasirengimą ginti savo teritorinius vandenis abiejose Atlanto pusėse“.
Žiniasklaida rašė apie nutekėjimą
Prancūzijos spauda pranešė, kad Rusijos povandeninis laivas buvo matomas plaukiantis paviršiuje, kas retai pasitaiko kovinių misijų metu. Manoma, kad tai galėjo būti susiję su bandymu išspręsti technines problemas. Aprašyta, jog laive galėjo būti pažeista degalų tiekimo sistema, o degalai pateko į vidines erdves, sudarydami sprogimo grėsmę.
Šaltiniai tvirtino, kad įgula mėgino išvengti nelaimės, išleisdama degalus į jūrą. Nors šie teiginiai nebuvo patvirtinti nepriklausomais duomenimis, incidentas sulaukė plataus dėmesio dėl to, kad „Novorosijsk“ priklauso Juodosios jūros laivynui ir yra vienas svarbiausių Rusijos povandeninių laivų regione.
Maskvos atsakas
Po kelių dienų Rusijos Juodosios jūros laivyno spaudos tarnyba paskelbė oficialų pareiškimą, kuriame vadino informaciją apie avariją „nepagrįstais gandais“. Anot pareigūnų, laivas šiuo metu vykdo „planinį tarpflotinį perėjimą“ po tarnybos Viduržemio jūroje.
Maskva taip pat pabrėžė, kad „pagal tarptautinius laivybos įstatymus povandeniniai laivai privalo kirsti Lamanšo sąsiaurį tik plaukdami paviršiuje“. Todėl, jų teigimu, stebėjimas prie Prancūzijos krantų buvo natūrali ir teisėta kelionės dalis, o ne avarinės situacijos ženklas.
Įtarimai išlieka
Nepaisant Rusijos paaiškinimų, daugelis Vakarų analitikų mano, kad Maskvos reakcija galėjo būti bandymas nuslėpti tikrąjį incidento mastą. „Novorosijsk“ yra modernus dyzelinis-elektrinis povandeninis laivas, todėl bet kokie gedimai jo sistemoje kelia didelį susirūpinimą.
Kol kas NATO nepateikė papildomų komentarų, tačiau Aljanso pareiškime pabrėžiama, kad situacija Viduržemio jūroje ir toliau stebima. Incidentas dar kartą priminė, kokia įtempta išlieka saugumo padėtis tarp Rusijos ir Vakarų jūrinių pajėgų.
Neaiškumai ir geopolitinė įtampa
Nors tiesioginių įrodymų apie „Novorosijsko“ avariją kol kas nėra, šis atvejis atspindi platesnį nepasitikėjimą tarp NATO ir Rusijos. Abi pusės dažnai kaltina viena kitą provokacijomis, o informaciniai nutekėjimai dar labiau didina įtampą.
Šis incidentas parodė, kad net menkiausi techniniai sutrikimai gali tapti politinių ginčų priežastimi. Kol Rusija tvirtina, jog jos laivas tik vykdė planinį perėjimą, Vakarai akylai stebi kiekvieną jos karinį judesį, siekdami išvengti netikėtumų jūrų teritorijose.
