Žmonija žengia didelių pokyčių link ir to nebeįmanoma ignoruoti. Degalinės vis dažniau tampa diskusijų objektu ne dėl kainų, o dėl to, ar jų išvis reikės po kelių dešimtmečių. Elektriniai automobiliai, vandenilio technologijos, vis mažėjantis iškastinio kuro patrauklumas.
Visi šie signalai rodo, kad gyvename laikotarpiu, kai pokyčiai transporto srityje neišvengiami. Kol vieni skuba keisti dyzelinį automobilį į elektromobilį, kiti dar nesiryžta, neva dar ne laikas. Vis dėlto tendencijos pasauliniu mastu aiškios – iškastinio kuro vartojimas mažės.
O kartu su juo keisis ir mūsų įpročiai. Ne tik kaip važiuojame, bet ir kaip planuojame keliones, kaip perkame transporto priemones, net kaip statome miestus. Tai daugiau nei technologinis lūžis – tai ir gyvenimo būdo transformacija.
Svarbus klausimas kyla vis dažniau – ar degalų era išties artėja prie pabaigos? Jei taip, ką tai reikš ne tik automobilių rinkai, bet ir paprastam žmogui? Kaip pasikeis mūsų kasdienybė, pasirinkimai ir lūkesčiai, jei į degalinę važiuoti reikės vis rečiau arba išvis nebereikės?
Iškastinio kuro epochos pabaiga – mitas ar artima realybė?
Apie tai, kad benzinas ir dyzelinas ilgainiui taps praeitimi, kalbama jau ne vienerius metus. Vis daugiau šalių skelbia planus uždrausti vidaus degimo variklius naujuose automobiliuose, pavyzdžiui, Europos Sąjunga yra numačiusi, kad tokie draudimai įsigalios nuo 2035 metų.
Tai nėra abstraktus planas – tai realūs politiniai sprendimai, kurie veikia tiek gamintojus, tiek vartotojus. Šiuo metu daugiau nei 20 proc. naujų automobilių Norvegijoje yra visiškai elektriniai. Kinija, didžiausia elektromobilių rinka pasaulyje, stipriai subsidijuoja vietinius gamintojus, o „Tesla“ plėtra rodo, kad vartotojų noras rinktis alternatyvas auga.
Šios tendencijos rodo vieną, kad elektrifikacija jau vyksta, o benzino ir dyzelino dalis rinkoje po truputį traukiasi. Bet ar tai reiškia, kad degalinės taps muziejiniais objektais? Gal ne taip greitai. Yra sričių, tokių kaip sunkusis transportas ar specifiniai žemės ūkio darbai, kur perėjimas prie alternatyvų vyksta lėčiau.
Tačiau aišku viena, kad net jei nafta dar kurį laiką išliks, jos reikšmė kasdienybėje gerokai sumažės.
Ką reiškia „nebeliks degalų“?
Kai kalbame apie degalų nebuvimą, iš tiesų turime omenyje ne fizinį jų išnykimą, o jų pasitraukimą iš pagrindinės vartojimo grandinės. Juk nafta dar ilgai bus reikalinga pramonei, aviacijai, laivybai, bet ne kasdieniams automobiliams. Toks pokytis labiausiai palies mūsų įpročius.
Neprireiks stabtelėti degalinėje kas porą dienų – daugelis elektromobilių įkraunami namuose, naktį, kai elektra pigesnė. Vairuotojams tai reiškia patogumą, bet ir pareigą iš anksto planuoti maršrutus, ypač ilgesnėms kelionėms. Taip pat keisis automobilio pirkimo logika – svarbesnis taps įkrovimo greitis, baterijos talpa, infrastruktūra.
Be to, degalų išnykimas iš kasdienės vartosenos gali keisti net socialinius įpročius. Kažkada degalinė buvo sustojimo, pokalbio, kavos vieta. Jei jos nebereikės, atsiras naujos stotelės, galbūt tai bus elektromobilių įkrovimo aikštelės su kavinėmis, bibliotekomis ar net sporto salėmis. Viskas priklausys nuo to, kaip žmonės adaptuos šią naują realybę.
Kaip pasiruošti gyvenimui be degalų?
Keistis nereiškia tik keisti transporto priemonę. Tai ir galimybė pergalvoti judėjimo įpročius. Miestai, kuriuose kuriamos žaliosios zonos, kur pėsčiųjų ir dviratininkų infrastruktūra yra prioritetas, jau dabar rodo, kokia ateitis laukia. Automobiliai taps tylesni, švaresni, o gal net – dalijami.
Kita svarbi kryptis – įpročių formavimas nuo mokyklos suolo. Naujoji karta auga jau ne su vidaus degimo varikliu, o su išmaniais, tylesniais, programėlėmis valdomais automobiliais. Jiems automobilis – ne tik transportas, bet ir technologinis įrankis. Vadinasi, keičiasi ir požiūris, ir lūkesčiai.
Būtina ir sąmoningesnė diskusija apie energijos šaltinius. Jei degalai dings – kuo juos pakeisime? Ar elektra bus žalia, ar tik kitokios taršos forma? Ar pasiruošę tinklai, ar pakaks infrastruktūros? Atsakymų reikia ieškoti dabar, kol transformacija dar galima kontroliuoti.
Ar žmonės dar turi žodį?
Tikrai taip. Pokyčių neišvengsime, bet jų forma mūsų rankose. Galime rinktis automobilius, kurie mažiau teršia. Galime palaikyti politines iniciatyvas, skatinančias švaresnį transportą. Galime prisidėti prie infrastruktūros kūrimo, net balsuodami už tuos, kurie siekia tvarių sprendimų.
Degalų pabaiga nėra katastrofa. Tai perėjimas. O kiekvienas perėjimas gali tapti geresnės, patogesnės ir sveikesnės kasdienybės pradžia. Viskas priklauso nuo to, ar būsime aktyvūs, ar leisime pokyčiams įvykti mums nedalyvaujant. Kol galime kalbėti, rinktis ir veikti – degalų era dar mūsų kontrolėje.
