Birželio 5-osios vakarą Kazachstano gyventojai stebėjo keistą reginį, dangų raižė ryškūs blyksniai, o socialiniai tinklai greitai prisipildė vaizdo įrašų, kuriuose aiškiai matyti degantys objektai, krentantys lyg žvaigždžių lietus.
Žiniasklaida žaibiškai reagavo ir netrukus pradėta skleisti versija, esą tai – nesėkmingas Rusijos galingos raketos „Oresznik“ bandymas, kuriuo atsakoma į Ukrainos išpuolius prieš Rusijos strateginių bombonešių oro uostus.
Bet tikroji istorija, kaip netrukus paaiškėjo, kur kas paprastesnė ir žymiai mažiau grėsminga.
Iš pradžių atrodė, kad viskas logiška. Keliomis valandomis anksčiau pats Vladimiras Putinas buvo pranešęs, jog Rusija rengiasi ryžtingam atsakui po Ukrainos dronų smūgių Rusijos strateginei aviacijai. Ekspertai spėliojo, kad Maskva gali panaudoti „Oresznik“, raketą, pritaikytą nešti branduolines galvutes.
Taigi, kai danguje virš Kazachstano pasirodė blyksniai, daugelis suskubo daryti išvadą, kad tai raketos bandymas. Tačiau kosmoso pramonės ekspertai labai greitai sujaukė šią teoriją. Palyginę raketų paleidimo duomenis ir erdvinių šiukšlių trajektorijas, jie nustatė, kad virš Kazachstano degė ne „Oresznik“, o kiniškos raketos Zhuque-2E (2025-103G) viršutinė pakopa, grįžusi į Žemės atmosferą.
Į atmosferą ji pateko apie 20:10 val. Lietuvos laiku, lygiai tuo metu, kai socialiniuose tinkluose pasipylė šimtai filmukų su švytinčiais dangaus objektais.
Grėsmė vis tiek išlieka – tik ne vakarą virš Kazachstano
Vis dėlto, kol viena teorija subliūkšta, kita įgauna pagreitį. Jungtinių Valstijų ambasada Kijeve tą pačią dieną paragino savo piliečius būti ypatingai atsargius dėl augančios oro atakų grėsmės. Ši žinia įnešė dar daugiau nerimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad artėja naujos taikos derybos, kurias Kremlius gali bandyti paveikti baime.
Pati „Oresznik“ raketa kelia pagarbą net be branduolinės galvutės. Ekspertų teigimu, į ją galima montuoti ne tik branduolinį užtaisą, bet ir masyvią betoninę galvutę. Skriedama 12 tūkstančių kilometrų per valandą greičiu, ji gali padaryti milžinišką žalą vien kinetiniu smūgiu.
Iki šiol, anot šaltinių, Rusija paleido tik dvi tokias raketas, viena pataikė į Dniepro miestą Ukrainoje, kita sprogo dar neišskridusi iš Rusijos teritorijos.
„Oresznik“ pajėgumai ir baimės Kijeve
Naujausios žvalgybos ataskaitos rodo, kad raketos buvo paleistos iš Kapustin Jaro kosmodromo, esančio Archangelsko srityje. „Oresznik“ gali būti aprūpinta MIRV tipo galvute, talpinančia iki šešių manevruojančių smūgio vienetų.
Šie vienetai pajėgūs smogti keliems taikiniams vienu metu, o kiekvieno sprogimo galia prilygtų penkioms tonoms trotilo.
Jeigu raketa tikrai paremta RS-26 „Rubezh“ technologija (NATO klasifikuojama kaip SS-X-31), jos svoris gali siekti apie 200 tonų, o galvutė – apie 1,2 tonos. Ji pasižymi ypač dideliu taiklumu, galima pataikyti į taikinį iki 150 metrų tikslumu.
Dėl šių parametrų ekspertai pabrėžia, kad Kijevui būtina gauti ne tik „Patriot“, bet ir modernesnes THAAD sistemas, tokias, kokias Jungtinės Valstijos dislokavo Izraelyje gynybai nuo Irano raketų.
Kol kas nėra patvirtinimo, kad tokia ginkluotė būtų perduota Ukrainai, tačiau karo analitikai pabrėžia, ši galimybė tampa vis svarbesnė.
Ką rodo šis incidentas?
Dramatiški vaizdai virš Kazachstano priminė, kaip greitai nerimas gali išsprogdinti informacinę paniką. Vienas dangaus švytėjimas tapo beveik karo pradžios ženklu. Tačiau tikrovė šį kartą buvo kur kas mažiau dramatiška, tik dar vienas kosminio šiukšlių grįžimas.
Ir vis dėlto, kai karas Ukrainoje tęsiasi, o Maskva demonstruoja naujas galimybes, kiekvienas blyksnis danguje yra kaip įspėjimas – ne viskas, kas krenta iš dangaus, yra saugu.
Dėl to ir kyla klausimas, kada šie spektakliai taps nebe pratybomis, o tikrais smūgiais?
