Dar prieš dešimtmetį atsiskaitymas parduotuvėje atrodė visai kitaip. Reikėdavo ieškoti piniginės, skaičiuoti monetas, laukti grąžos. Šiandien pakanka trumpai priglausti kortelę ar telefoną prie terminalo ir viskas. Jaunesnei kartai grynieji tampa beveik egzotika, o išmanusis laikrodis dažnai atstoja visą piniginę.
Skaitmeniniai mokėjimai sukurti patogumui ir greičiui. Vienas prisilietimas, kelios sekundės – ir sandoris baigtas. Vis dėlto net ir pažangiausia sistema nėra apsaugota nuo trikdžių. Kartais pakanka smulkmenos, kad įprastas scenarijus subyrėtų.
Užtenka išsikrovusio telefono, sutrikusio interneto ryšio ar netikėtai užblokuotos kortelės. Tokios situacijos pasitaiko dažniau, nei norėtųsi pripažinti. Būtent tada tampa aišku, kad atsarginis variantas nėra perteklinė atsargumo priemonė, o elementari finansinė higiena.
Bankai, tarp jų ir „Swedbank“, nuolat primena klientams turėti bent šiek tiek grynųjų. Tai nėra raginimas grįžti į praeitį ar atsisakyti technologijų. Tai paprastas patarimas, padedantis išvengti nereikalingo streso.
Kortelė gali būti užblokuota dėl saugumo priežasčių. Neįprastas atsiskaitymas užsienyje, prisijungimas iš naujo įrenginio ar galimas duomenų nutekėjimas – visa tai bankų sistemose suveikia kaip įspėjamasis signalas. Finansų įstaigos reaguoja greitai, kartais net per greitai kliento akimis.
Dažniausiai apie blokavimą sužinoma pačiu netinkamiausiu metu – atsiskaitant už pirkinius ar paslaugas. Terminalas atmeta mokėjimą, paaiškinimo nėra, o už nugaros jau formuojasi eilė. Jei tuo metu kišenėje yra keli banknotai, situacija išsprendžiama be didesnių dramų.
Kelionėse rizika dar didesnė. Kortelė atrodo idealus sprendimas – nereikia rūpintis valiutos keitimu, viskas paprasta ir greita. Tačiau jei ji užblokuojama svečioje šalyje, atsiranda papildomų kliūčių: kalbos barjeras, ribotas interneto ryšys, skirtingos bankų procedūros.
Be to, kai kuriose vietose atsiskaitymas kortele vis dar nėra savaime suprantamas dalykas. Mažos krautuvėlės, šeimos restoranai ar vietinis transportas gali priimti tik grynuosius. Tokiose situacijose net nedidelė suma piniginėje gali tapti tikru išsigelbėjimu.
Bankai taip pat pataria kelionėse turėti daugiau nei vieną mokėjimo priemonę. Pavyzdžiui, kredito kortelė dažnai suteikia papildomų naudų – ji gali apimti kelionės draudimą ar padėti nenumatytų išlaidų atveju. Jei viena kortelė laikinai neveikia, kita leidžia išlaikyti finansinį lankstumą. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad panaudotą kredito limitą reikia padengti laiku, kad būtų išvengta papildomų mokesčių.
Technologijos keičia įpročius, bet jos nėra nepažeidžiamos. Sistemos gali sutrikti, ryšys gali dingti, o įrenginiai – sugesti. Tokiais momentais skaitmeninė piniginė staiga tampa bevertė.
Todėl keli banknotai kišenėje nėra senamadiškas įprotis. Tai atsargumo ženklas. „Swedbank“ rekomenduoja turėti tiek grynųjų, kad jų pakaktų bent būtiniausioms išlaidoms – viešojo transporto bilietui, vandeniui ar užkandžiui. Nedidelė suma gali padėti išvengti didelio nepatogumo.
Skaitmeniniai sprendimai iš esmės pakeitė mūsų kasdienybę. Tačiau protingas požiūris reiškia ir pasirengimą nenumatytiems atvejams. Kartais vienas banknotas gali suteikti daugiau ramybės nei moderniausia programėlė telefone.
Aš asmeniškai senų pažiūrų ir pensininkas todėl aš naudojuosi grynais ir banko kortele, o to telefono net neturiu išmanėlio ir apsieinu! O tikrus pinigus vertinu geriausiai! Sena patarlė byloja,geriau žvirblis rankoi negu jautis lankoi! Elektronika genda pradingsta nebūna o popierinis ar metalinis pinigiukas mantikrai kišenės neplėšo!
tas pats bankas kuris blokuoja jei truputį daugiau grynų savo. nusiimi komentatoriai ir patarėjėjai apie savo veiksmus tegul papasakoja.
Taip grynų pinigų aš neinu iš namų ir prie savęs visuomet turi euriukų ir tikrai žinau kad mene visada išgelbės iš bet kokios situacijos tai būtina turėti! Esu matęs nekartą kaip žmogeliai išsižioją kasose stovi rankom skėsčioja kaip avinai kad kortelė neduoda pinigų ar užblokuota kitas avinas su telefonu nusėdusiu palikęs prekes iš parduotuvės išėjo,man buvo kortelė sykį dėl banko klaidos užblokuota, bet aš visuomet turiu grynųjų pinigėlių kurie mane visuomet gelbsti ir tai man seniui labai džiugu ir patinka turėti su savimi pinigų man kišenių nedrasko nei popieriukas nei metaliukas!
o ką daryt kai turi daug
Gerai būtų, kad rašytojai mažiau vandenėlio pilstytų
Kišenės pinigėlius tai yra tikrai nedrasko o ką jus darysit kai tie grynieji bus visai išimti iš apyvartos
tas pats bankas kuris blokuoja jei truputį daugiau grynų savo. nusiimi komentatoriai ir patarėjėjai apie savo veiksmus tegul papasakoja.
Yra dar ir kitas būdas nelikt be elektroninių pinigų. Grynųjų būtiniausiom reikmėm, žinoma, reikia turėti, tačiau konkretaus banko darbuotojas nepamini ir dar kitos alternatyvos – turėt kortelę (virtualią ar fizinę) ir kitam banke ar finansinių technologijų įstaigoje. Kad dviejose skirtingose įstaigose turimos kortelės blokuotūsi abi vienu metu – labai menka tikimybė, o grynųjų tokiu atveju prireiks tik tuomet, jei jau neveiktų pačios parduotuvės terminalai, arba korteles turiti tik skaitmenizuotas (tokenizuotas) telefone, o plastikinių nebesinešiojate, o telefonas – išsikrovė ar nepasileidžia, pvz., gavęs šalčio…
Mano asmeninėje piniginėje visada 20-50€ grynais, abiejų bankų tokenizuotos kortelės telefone ir viena pagrindinė plastikinė kortelių dėkliuke.
O konservatoriai svajoja uždrausti grynų pinigų cirkuliaciją