Dėmesios stokos sindromas (DSS) – interneto naršytojų problema!

Ar jums būna situacijų, kada negalite užbaigti skaityti nė vieno straipsnio, nuolat šokinėjate nuo temos prie temos ir ne todėl, kad neįdomu, o todėl, kad tiesiog negalite susikaupti? Jus gąsdina ilgi straipsniai, ilgi filmai, kuriuos galite įveikti tik per du/tris „prisėdimus“, o apie rimtas knygas apskritai net neverta kalbėti? Nesvarbu, kiek jums metų, vis vien galite turėti dėmesio deficito/stokos/trūkumo sindromą, tad geriau anksčiau pradėti jo kratytis…

Suaugusių žmonių, kenčiančių nuo dėmesio stokos sindromo (toliau – DSS), skaičius auga ir internetas su jo trumposiomis žinutėmis, tuštybių muge, nereikalinga, tačiau linksma informacija bei milžinišku pasirinkimu, atlieka šioje situacijoje gan svarbų vaidmenį. Kuo daugiau žmogus naršo internete ieškodamas „prikolų“, tuo didesnė tikimybė, kad jis pripras gauti informaciją tokiu būdu – greitai, trumpai, linksmai ir maksimaliai paprastai.

Kaip internetas skatina DSS?

Žmogus tiesiog pripranta chaotiškai klaidžioti tarp informacinių masių ir jau nebegali skaityti ilgų sakinių arba iki pabaigos klausytis svetimų kalbų.

Garbingą vietą tarp DSS sukėlėjų internete užima socialiniai tinklai. Juose informacija žmogui pateikiama nedidelėmis, gan įvairiomis porcijomis, labai greitai ir intensyviai. Pažiūrėjote naujienas, palikote komentarą po nauja nuotrauka, pavartėte puslapį su trumpomis, juokingomis replikomis – viskas greita, paprasta, dar greičiau, dar paprasčiau.

Jeigu palygintume tokį informacijos pasisavinimą su, pavyzdžiui, pietumis kiekybės ir kokybės atžvilgiu, suprastume, kad vietoj normalaus patiekalo suvalgome džiūvėsėlį, po to šaukštą ledų, saują riešutų, užsikandame raugintu agurku ir t.t. Kasdien taip miskite ir pažiūrėkite, kas nutiks jūsų skrandžiui. Tas pats nutinka ir smegenims.

Kaip suprasti, ar turite dėmesio stokos sindromą (DSS)?

Jeigu abejojate, ar galima save laikyti „laiminguoju“ DSS savininku, pastebėkite štai ką:

• Jūs neorganizuotas, jums sunku susikaupti?
• Jūs nepradedate užduočių iškart, delsiate, tempiate laiką prieš pradėdamas?
• Jūs turite daug projektų ir daugumai jų nelemta būti užbaigtiems?
• Jums viskas gan greit atsibosta?
• Jūs priimate sprendimus impulsyviai ir ilgai nemąstote?
• Kai žmonės jums ką nors pasakoja, jūs atsijungiate ir kalbos pabaigoje tiesiog linkčiojate galva ir šypsotės?
• Kai kažkas daroma lėtai (pavyzdžiui, lėtai veikia kompiuteris, stovite kamštyje ir t.t.), jūs puolat į neviltį arba tiesiog siuntate?
• Jūs stuksenate tušinuku per stalą, trepsite/kratote koją ir atliekate kitus beprasmius veiksmus?
• Turite bendravimo problemų, dažnai būnate agresyvūs ir irzlūs?
• Jūs dažnai jaučiate informacinį alkį?
• Jums sudėtinga mokytis ko nors naujo, nes negalite susikaupti?
• Jeigu Jums tai pažįstama, laikas susiimti ir pradėti kovoti su žalingu įpročiu ryti informacijos kąsnius, nes priešingu atveju vėliau bus tik blogiau.

Keiskite įpročius, susijusius su internetu

Pirma, ką reikia padaryti – pašalinti „ligos“ sukėlėją ir tai nereiškia, kad reikia atsisakyti interneto. Galima tiesiog pakeisti pažinimo įpročius ir metodus.

1. Apribokite savo laiką soc. tinkluose, pavyzdžiui, iki 1 val. per dieną. Galite suskaidyti į keletą dalių ir lankytis savo profilyje ryte ir prieš eidami miegoti.

2. Organizuokite darbą taip, kad nešokinėtumėte nuo skirtuko prie skirtuko, nuo puslapio prie puslapio ir t.t. Skaitote naujienas? Perskaitykite iki pabaigos, nespaudinėkite nuorodų, esančių vidury puslapio.

3. Skaitykite ilgus straipsnius. Neieškokite lengvų ir supaprastintų kelių, jums tikrai nereikia, atsiprašant, debiliškų/adaptuotų paaiškinimų. Norite panagrinėti kokią nors temą? Panirkite į ją kuriam laikui, jeigu, aišku, ji yra to verta.

4. Jeigu mėgstate skype’ą, nerašinėkite žinučių menkiausiai progai atsiradus. Jeigu žinutėmis bombarduoja jus, neprivalote atsakyti į jas iškart – pradžiai užbaikite tai, kuo užsiiminėjote, o po to keliaukite prie susirašinėjimų. Atminkite: daugiafunkciškumas (multitasking) mažina efektyvumą.

Ir dar keletas patarimų

Stebėkite kūno aktyvumą. Jeigu pradedate beprasmiškai sukinėti rankose kokį nors daiktą, muistytis, kandžioti lūpas, pasistenkite tai pastebėti ir sustabdyti save. Lavinkite įprotį sėdėti ramiai, be nervingų trūkčiojimų.

Skaitykite knygas. Pageidautina rinktis ne lengvą bulvarinį skaitalą, o kažką rimtesnio ir reikalaujančio susikaupti. Galite netgi stebėti, kiek minučių praeis kol jūsų mintys nuplauks toli toli, o akys beviltiškai klaidžios po eilutes…

Mokykitės bendrauti. Klausykitės žmonių, koncentruokitės į tai, ką jie kalba, net jeigu tai nėra labai įdomu. Ir neskubėkite kišti savo replikų, palaukite, kol žmogus pabaigs, palaikykite pauzę ir pasakykite ką nors į temą. Stenkitės kalbėti ramiu, nešokinėjančiu balsu, neskubėdamas.

Muzikos klausykitės ne fonui. Žmogus su DSS negali tiesiog sėdėti ir klausytis muzikos, jam reikia užpildyti visus informacijos kanalus – žiūrėti, kažką sukinėti rankose ir t.t. Įjunkite muziką ir tiesiog pasiklausykite jos pusvalandį. Greičiausia, jūs suprasite, kad niekada iš tikro negirdėjote muzikos ir nuo to niekada „nekaifavote“. Jūs tiesiog suprasite, kokio malonumo atsisakinėjote. Svarbiausia – išsirinkti gerus „gabalus“.

Mokykitės ilsėtis nuo informacijos. Liaukitės ilsėtis nuo darbų socialiniuose tinkluose ir pramoginėse svetainėse, išmokite tiesiog nieko neveikti ~10 minučių. Atsipalaiduokite sofoje, užsimerkite, galite apgalvoti apie ką nors arba pabuvoti vakuume, t.y. negalvoti nieko (aukštasis pilotažas). Taip pat galite pakeisti keletą pasisėdėjimų triukšminguose baruose, vakarų priešais TV arba kompiuterio ekraną į ramius pasivaikščiojimus, vienatvėje, kuomet mintys galvoje teka ramiai, be įprasto skubėjimo.

Jeigu perskaitėte tekstą iki šios vietos, reiškia dar ne viskas prarasta ;). Prieš pamiršdami šį straipsnį, pagalvokite, kaip DSS jus veikia? Kiek jūs sužinosite iš trumpų žinučių ir kaip tai įtakos jūsų intelektą? Ar sugebėsite ko nors išmokti? Kokia taps jūsų klaba be tręšimo knygomis ir rimtais straipsniais?

Būkite sveiki!