Demografinę krizę vadinant viena didžiausių valstybės problemų ir ieškant būdų jai spręsti, Vyriausybė pristatė siūlymus, kaip ketina skatinti gimstamumą, formuoti palankesnį požiūrį į šeimą. Seime bus svarstomos ir įstatymų pataisos, numatančios skatinti palankų požiūrį į santuoką, šeimą, tėvystę, motinystę. Vis dėlto ekspertai akcentuoja, kad problema – nelengvai išsprendžiama ir reikalaujanti kompleksinių priemonių.
Patekome į žemo gimstamumo spąstus
Praėjusią savaitę Seime vykusioje diskusijoje siūlymais, kaip vertėtų spręsti sisteminę mažėjančio gimstamumo problemą Lietuvoje, dalijosi ir politikai, ir šios srities ekspertai. Sociologė Aušra Maslauskaitė tvirtino, kad problema – įsisenėjusi, tad greitų sprendimų tikėtis sunku.
„Ko reikėtų nedaryti – tai, pirmiausia, nereikėtų tikėtis, kad dalykus galima pakeisti greitai, kad galima grįžti į 2,1 suminį gimstamumo rodiklį – į tai mes niekada negrįšime.(…) Nesitikėti, kad pinigai už vaikus suveiks (…) ir kad politika gali pakeisti žmonių pasaulėžiūrą“, – Seime kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorė.
Kartu ji pastebėjo, kad kalbant apie demografinę krizę neretai manipuliuojama pastaraisiais metais gimusių kūdikių skaičiumi.
„Labai dažnai mes manipuliuojame būtent vienu skaičiumi – 17,4 tūkst. kūdikių, kurių buvo susilaukta 2025 metais (…) Dažnai mes šiuos skaičius lyginame su 1990 metų rodikliais – kai turėjome beveik 57 tūkst. naujagimių“, – sakė profesorė.
Anot mokslininkės, šie skaičiai lyginami neatsižvelgiant į per pastaruosius tris dešimtmečius gerokai sumažėjusį moterų skaičių.
„1990 metais jų (reproduktyvaus amžiaus moterų – ELTA) buvo beveik milijonas. Dabar mes jų turime 600 tūkst. (…) Netekome moterų, galinčių susilaukti vaikų, dėl intensyvios emigracijos ir mažėjančio gimstamumo. (…) Patekome į tai, kas yra vadinama žemo gimstamumo spąstais“, – aiškino A. Maslauskaitė.
Efektyviausios – ne finasinės paskatos
Lietuvos Socialinių mokslų centro sociologijos instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas Vytenis Juozas Deimantas akcentavo, kad, lyginant su kitomis gimstamumą skatinančiomis priemonėmis, finansinės paskatos neveikia taip efektyviai.
„Trumpai tariant, piniginės paskatos, orientuotos į vaikų gimdymą, literatūroje nebuvo įrodytos kaip veikiančios – turint galvoje, kad šeimai suteikiant pinigų už papildomą vaiką, maža tikimybė, kad susilauks vaikų daugiau, nei pati šeima planavo”, – diskusijoje Seime aiškino demografijos ekspertas.
Anot V. J. Deimanto, veiksmingesnės priemonės – vaiko priežiūros atostogų bei paslaugų užtikrinimas.
„Literatūroje dažnai kalbama, kad vaiko priežiūros atostogos yra viena iš svarbių priemonių, leidžiančių šeimoms susilaukti vaikų ir įgalinančių derinti kitus socialinius asmeninius procesus. (…) Taip pat labai svarbi dedamoji – vaikų priežiūros paslaugos – vaikų darželiai, prieinamumas prie mokyklų – taip pat svarbi dalis, kuri literatūroje nurodoma kaip veikianti teigiamai“, – kalbėjo jis.
„Padarykime tėvystę ar motinystę madinga“
Į diskusiją įsitraukė ir politikai. Seimo narys Artūras Zuokas sakė, kad tėvystė turi tapti mada, nes kitaip, anot jo, nieko nebus.
„Kol tėvystė netaps madinga, mes nieko nepadarysime. Kalbėkime apie tai, kaip padaryti tėvystę, vaikų turėjimą (mada – ELTA). Tada mes turėsime ir pokyčius Lietuvoje su gimstamumo rodikliais, ir spręsime demografines problemas. Todėl mano siūlymas – padarykime tėvystę ar motinystę madinga“, – kalbėjo A. Zuokas.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas tvirtino, kad demografinis atsparumas yra ne tik socialinio, bet ir nacionalinio saugumo dalis.
„Demografiniai disbalansai gali didinti socialinę fragmentaciją, kelti įtampas. Mažėjanti ir senstanti visuomenė neišvengiamai veikia valstybės atsparumą, jos gebėjimą mobilizuoti išteklius ir išlaikyti karinius gynybos pajėgumus”, – kalbėjo jis.
L. Kasčiūnas pabrėžė, kad politinis tęstinumas sprendžiant mažėjančio gimstamumo problemas – tai investicija į šalies demografijos ateitį.
„Sprendimai, kuriuos priimame šiandien, atsispindės po dvidešimties ar trisdešimties metų. Todėl ši sritis reikalauja strateginės kantrybės ir, svarbiausia, politinio tęstinumo“, – akcentavo jis.
2027–2028-uosius skelbia Šeimos metais
Demografijos tema neaplenkė ir Vyriausybės. Trečiadienį vykusiame ministrų kabineto pasitarime pritarta premjerės Ingos Ruginienės siūlymui 2027–2028-uosius skelbti Šeimos metais.
„Noriu pasiūlyti, kad šiandien Vyriausybė startuotų, pirmiausia, nuo tokio ambicingo tikslo – siūlau, kad 2027 ir 2028 metus paskelbtume Šeimos metais“, – siūlė I. Ruginienė.
Anot jos, ilgą laiką šalies gimstamumo klausimai buvo ignoruojami arba spręsti fragmentiškai. Todėl, premjerės teigimu, demografijos stiprinimas yra viena iš „horizontalių“ šios srities politikos priemonių.
„Negalime nepastebėti, kad Lietuvos demografinė situacija yra rimta ir ne tik Lietuvoje – matome blogas tendencijas visoje Europoje, o kadangi esame neatsiejama jos dalis, tos tendencijos paliečia ir mus“, – Vyriausybės spaudos konferencijoje kalbėjo I. Ruginienė.
Vyriausybės pasitarime buvo pristatytos ir aštuonių ministerijų demografijos krizei spręsti siūlomos priemonės. Jų įgyvendinimo planą ministerijos turės pateikti iki rudens.
Pavyzdžiui, Aplinkos ministerija ketina didinti būsto pasiūlą ir prieinamumą jaunoms šeimoms, ypač – regionuose. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – peržiūrėti motinystės išmokų ir vaiko priežiūros atostogų tvarką, įvesti nemokamą 3–4 klasių vaikų maitinimą ir pan.
Seime – siūlymas stiprinti šeimas per krikščioniškos kultūros tradicijas
Ketvirtadienį Seimas ėmėsi svarstyti įstatymo pataisas, kurios, kaip nurodo jų autoriai, yra skirtos stiprinti šeimas, siūlančios skatinti palankų požiūrį į santuoką, tėvystę, motinystę, krikščioniškas vertybes ir tautines mažumas.
Projektas numato, kad vienas iš švietimo tikslų yra „parengti asmenį santuokinei šeimai, motinystei ir tėvystei, darniam bendravimui šeimoje“.
Įstatyme atsirastų ir naujas švietimo tikslas – stiprinti krikščioniškos kultūros tradicijas, didinti suvokimą apie tautinių mažumų svarbą valstybei.
Iniciatyvos autoriai taip pat siūlo įstatyme įtvirtinti didesnį tėvų vaidmenį parenkant švietimo kryptis savo vaikams.
Iniciatyvą parlamentui teikianti Seimo laikinosios šeimos politikos grupės pirmininkė Aušrinė Norkienė teigė, kad demografiniams iššūkiams spręsti nepakanka finansinių paskatų – tam būtina formuoti šeimoms palankią kultūrinę aplinką.
„Šias įstatymo pataisas vadiname gyvybės kultūros projektu. Siūlome kitokį požiūrį į demografinę krizę Lietuvoje. Manome, kad gerais motinystės ir tėvystės pavyzdžiais, turime formuoti šeimoms palankią kultūrinę aplinką, kad jos norėtų gimdyti vaikus. Tai padės spręsti demografines problemas“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkė.
Seimui pristatytos Švietimo, LRT ir Kultūros politikos pagrindų įstatymų pataisos įveikė pateikimo stadiją. Už jas balsavo 44 Seimo nariai, 19 buvo prieš, 15 parlamentarų susilaikė.
ELTA primena, kad Europos Sąjungos statistikos tarnybos Eurostat atlikta gimstamumo prognozė iki 2035 m. rodo, kad Lietuvoje gimstamumo kreivė visą laiką tik žemės.
Remiantis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, prognozuojama, kad kasmet Lietuvoje mokinių skaičius mažės apie 10 proc.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
