Kinijos demografinė padėtis pasiekė istorinį lūžio tašką. Naujausi oficialūs duomenys rodo, kad šalis susiduria su reiškiniais, kurių mastas ir pasekmės jau dabar kelia rimtą susirūpinimą tiek valdžios institucijoms, tiek ekonomistams.
Mažėjantis gimstamumas, senėjanti visuomenė ir traukiantis gyventojų skaičius tampa ne trumpalaike tendencija, o ilgalaikiu iššūkiu. Statistikos departamentų pateikiami skaičiai atskleidžia, kad gyventojų struktūra Kinijoje keičiasi greičiau, nei buvo prognozuota dar prieš dešimtmetį.
Nors valdžia jau ne vienerius metus bando skatinti šeimas susilaukti daugiau vaikų, realybė rodo priešingą kryptį. Šie procesai daro tiesioginę įtaką darbo rinkai, socialinės apsaugos sistemai ir visai šalies ekonomikai. Antros pagal dydį pasaulio ekonomikos ateitis vis labiau priklauso nuo to, kaip pavyks suvaldyti demografinę krizę.
Gimstamumas pasiekė žemiausią lygį per visą istoriją
Oficialiais duomenimis, pernai Kinijoje tūkstančiui gyventojų teko tik 5,63 naujagimio. Tai yra žemiausias gimstamumo rodiklis nuo 1949 metų, kai buvo įkurta Kinijos Liaudies Respublika. Tokio lygio gimstamumas laikomas rekordiškai mažu net ir lyginant su kitomis sparčiai senėjančiomis valstybėmis.
Šis rodiklis signalizuoja, kad vis mažiau šeimų ryžtasi susilaukti vaikų. Tam įtakos turi ne tik ekonominiai veiksniai, bet ir socialiniai pokyčiai. Aukštos būsto kainos, išsilavinimo ir vaikų priežiūros kaštai bei karjeros prioritetai lemia, kad jauni žmonės vis dažniau atideda šeimos kūrimą arba apskritai jo atsisako.
Nepaisant to, kad prieš daugiau nei dešimtmetį buvo atsisakyta griežtos vieno vaiko politikos, kuri ilgus metus ribojo gimstamumą, jos padariniai vis dar jaučiami. Daugeliui šeimų mažesnė šeimos sudėtis tapo norma, kurią pakeisti sudėtinga net ir aktyviai skatinant gimstamumą.
Gyventojų skaičius toliau mažėja
Kartu su sparčiai mažėjančiu gimstamumu Kinija susiduria ir su bendru gyventojų skaičiaus traukimu. 2025 metų pabaigos duomenimis, šalyje gyveno beveik 1,405 mlrd. žmonių, tai yra apie 3,4 mln. mažiau nei metais anksčiau. Šie skaičiai rodo, kad gyventojų mažėjimas tampa nuolatine tendencija, o ne laikinu svyravimu.
Ekspertai pažymi, kad prie šios situacijos prisidėjo ne tik dabartiniai socialiniai ir ekonominiai veiksniai, bet ir ilgalaikė „vieno vaiko politika“, kuri dešimtmečius ribojo gimstamumą.
Nors ši politika buvo panaikinta prieš daugiau nei dešimt metų, jos padariniai vis dar jaučiami, nes kelios kartos užaugo su nuostata turėti mažesnes šeimas. Dėl to net ir panaikinus ribojimus, gimstamumo atsigavimas neįvyko.
Visuomenė sparčiai senėja
Dar vienas ryškus demografinių pokyčių požymis yra spartus visuomenės senėjimas. Kinijoje žmonės gyvena ilgiau, tačiau tuo pačiu metu gimsta vis mažiau vaikų. Dėl šios priežasties vyresnio amžiaus gyventojų dalis bendroje populiacijoje nuolat auga.
Artimiausiais metais šalyje prasidės vadinamosios kūdikių bumo kartos išėjimas į pensiją. Tai žmonės, gimę septintajame dešimtmetyje, kai gimstamumas Kinijoje buvo itin aukštas. Būtent ši karta artimiausiu metu taps didžiausia pensininkų grupe.
Skaičiuojama, kad iki 2050 metų Kinijoje 60 metų ar vyresnių žmonių skaičius gali siekti apie 520 milijonų. Tai reiškia milžinišką spaudimą sveikatos apsaugos, socialinės rūpybos ir pensijų sistemoms.
Spaudimas pensijų sistemai ir darbo rinkai
Augantis senjorų skaičius ir tuo pačiu mažėjanti darbo jėga kelia rimtų problemų pensijų sistemai. Vis mažiau dirbančiųjų turi išlaikyti vis didesnį pensininkų skaičių, o tai ilgainiui tampa finansiškai sunkiai tvaru.
Reaguodama į šią situaciją, Kinijos vyriausybė pernai pradėjo laipsniškai didinti pensinį amžių. Numatyta, kad per penkiolika metų vyrų pensinis amžius bus padidintas nuo 60 iki 63 metų.
Moterims taikomos dvi skirtingos pensinio amžiaus ribos, priklausomai nuo profesinės grupės. Vienu atveju pensinis amžius bus didinamas nuo 50 iki 55 metų, kitu nuo 55 iki 58 metų. Šie pokyčiai vertinami kaip būtini siekiant stabilizuoti sistemą, tačiau visuomenėje jie sutinkami nevienareikšmiškai.
Ilgalaikės pasekmės Kinijos ateičiai
Demografiniai pokyčiai Kinijoje nebėra tik statistikos klausimas. Jie daro tiesioginę įtaką šalies ekonominei galiai, socialiniam stabilumui ir geopolitinėms ambicijoms. Mažėjantis gyventojų skaičius ir senėjanti visuomenė gali sulėtinti ekonomikos augimą ir pakeisti iki šiol vyravusį vystymosi modelį.
Ekspertai pabrėžia, kad net ir agresyvios gimstamumo skatinimo priemonės greitų rezultatų neduos. Demografiniai procesai veikia lėtai, o jų pasekmės jau dabar yra įsitvirtinusios struktūroje, kurią pakeisti prireiks dešimtmečių.
Kinijai teks ieškoti sprendimų, kaip prisitaikyti prie naujos realybės. Tai apima darbo našumo didinimą, technologijų diegimą, ilgesnį dalyvavimą darbo rinkoje ir naują požiūrį į socialinės apsaugos sistemą. Demografinė krizė tampa vienu didžiausių išbandymų, su kuriuo šalis susiduria XXI amžiuje.
