Depresija šiandien tampa vis dažnesne problema visame pasaulyje. Daugelis žmonių patiria bent lengvus jos simptomus, o nemaža dalis ir vidutinio ar sunkaus laipsnio sutrikimus. Ieškodami palengvėjimo, žmonės dažnai griebiasi ne tik vaistų ar psichologinės pagalbos, bet ir be recepto parduodamų papildų. Tačiau ar jie tikrai veiksmingi?
Tyrėjų komanda išnagrinėjo daugiau nei 23 tūkstančius su depresija susijusių mokslinių straipsnių ir išskyrė 209 klinikinius tyrimus, kuriuose buvo vertinami 64 be recepto parduodami produktai. Visi jie buvo vartojami bent savaitę, o tyrimuose dalyvavo suaugusieji nuo 18 iki 60 metų, turintys depresijos simptomų ar diagnozę. Tikslas buvo aiškus išsiaiškinti, kurie produktai turi pagrįstą veiksmingumo įrodymų bazę, o kurie dar tik reikalauja papildomų tyrimų.
Daugiausiai įrodymų susiję su omega-3 rūgštimis (39 tyrimai), jonažole (38), probiotikais (18), vitaminu D (14) ir šafranu (18). Nors ne visi omega-3 tyrimai parodė teigiamą poveikį, jonažolė ir šafranas dažniau nei placebas sumažino depresijos simptomus, o jų rezultatai buvo panašūs į receptinių antidepresantų veiksmingumą. Probiotikai ir vitaminas D taip pat pasirodė geriau nei placebas mažinant simptomus.
Tarp produktų, kurių veiksmingumą tyrė 2 – 9 klinikiniai tyrimai, išsiskyrė folio rūgštis, levanda, cinkas, triptofanas, rodiolė ir melisa. Teigiamų rezultatų taip pat parodė karčiojo apelsino, persiškosios levandos ir ramunėlių arbatos ekstraktai. Tuo tarpu populiarūs papildai, tokie kaip melatoninas, magnis ar kurkuminas, parodė prieštaringus rezultatus, vieni tyrimai fiksavo pagerėjimą, kiti ne.
Vieno tyrimo nepakanka
Net 41 produktas buvo vertintas tik viename klinikiniame tyrime, todėl apie jų veiksmingumą kalbėti dar per anksti. Tai gali būti gera pradžia tolimesniems moksliniams darbams, tačiau kol kas šie duomenys nelaikomi pakankamais rekomendacijoms.
Gera žinia, kad dauguma papildų buvo saugūs, o šalutiniai poveikiai buvo reti, net kai jie buvo vartojami kartu su antidepresantais. Vis dėlto gydytojo konsultacija būtina, nes kai kurie papildai gali sąveikauti su kitais vaistais. Pažymėtina, kad tik apie du trečdaliai tyrimų išsamiai aprašė šalutinį poveikį, tad ateityje reikėtų didesnio dėmesio saugumo stebėsenai.
Kur toliau nukreipti tyrimus
Nors daug tyrimų vertino papildų poveikį kartu su vaistais, beveik niekas netyrė jų derinio su psichoterapija. Taip pat beveik nėra duomenų apie tai, ar papildai gali sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas. Vienas toks tyrimas buvo atliktas su folio rūgštimi, bet jis neparodė nei geresnio poveikio, nei ekonominės naudos.
Mokslininkai ragina toliau tirti papildus, kurie jau rodo perspektyvą, ypač tuos, kuriuos žmonės naudoja dažniausiai, tai ramunėles, levandą, melisą, echiumą. Įdomu tai, kad kai kurie populiarūs augaliniai preparatai, tokie kaip ženšenis, ginkmedis, liepžiedžiai ar apelsinų žiedai, dar visai netirti. Todėl šis tyrimas tampa tvirtu pamatu tolimesniems darbams, siekiant suprasti, kas iš tikrųjų gali padėti kovoti su depresija ir kur verta investuoti tiek dėmesį, tiek išteklius.
