Dermatologai perspėja: šios populiarios grožio procedūros gali labiau pakenkti nei padėti

Grožio procedūrų pasiūla nuolat auga, tačiau ne visos populiarios paslaugos turi moksliškai pagrįstą naudą odai. Dermatologai primena, kad dalis vadinamųjų „greitų sprendimų“ gali baigtis sudirgimu, bėrimų paūmėjimu ar net ilgalaikėmis pasekmėmis.

Pastaraisiais metais ypač išpopuliarėjo procedūros, žadančios detoksikaciją, porų „išvalymą“, raukšlių sumažinimą ar aknės kontrolę be gydymo plano. Tačiau oda yra organas, o jos problemos dažnai susijusios su uždegimu, hormonais, netinkama priežiūra ar ligomis, kurioms reikia tikslios diagnozės.

„Detokso“ lašinės ir lašelinės

Į veną lašinami vitaminų ar įvairių medžiagų mišiniai dažnai pristatomi kaip būdas „išvalyti organizmą“ ir pagerinti odos būklę. Medicinoje lašinės turi aiškias indikacijas, tačiau dermatologijoje jos taikomos retai ir tik konkrečiais atvejais.

Specialistai pabrėžia, kad idėja, jog į veną sulašintas skystis pašalins toksinus ir panaikins bėrimus, neturi patikimo pagrindo. Be to, tokios procedūros gali kelti rizikų dėl alerginių reakcijų, infekcijų, netinkamai parinktų dozių ar nereikalingo intervencinio gydymo.

Agresyvi veido „valymo“ praktika

Klasikinė kosmetinė veido valymo procedūra, ypač kai daug spaudžiami komedonai ar uždegiminiai spuogai, gali trauminti odą. Dažna pasekmė yra sudirgimas, paraudimas, uždegimo išplitimas, o kai kuriais atvejais ir randėjimas.

Trumpalaikis pagerėjimas gali suklaidinti, nes aknė yra lėtinė uždegiminė būklė, kurią dažniau padeda suvaldyti nuoseklus gydymas ir kasdienė priežiūra. Jei bėrimai kartojasi, svarbiausia yra priežasties paieška, o ne periodinis „išspaudimas“.

Neįrodyto veiksmingumo aparatai

Darsonvalizacija dažnai reklamuojama kaip priemonė nuo aknės ar riebios odos, tačiau patikimų įrodymų apie stabilų, kliniškai reikšmingą efektą trūksta. Dėl to procedūra neretai tampa išlaidomis, kurios neduoda laukiamo rezultato.

Panašiai vertinamas ir elektroferezės taikymas kosmetiniais tikslais, kai žadama „įvesti“ veikliąsias medžiagas į odą. Praktikoje odos barjeras riboja daugelio medžiagų patekimą, o teiginiai apie aiškiai prognozuojamą poveikį dažnai būna per drąsūs.

Lipnios juostos raukšlėms ir „kraujo terapijos“ mada

Veido teipavimas išpopuliarėjo socialiniuose tinkluose kaip būdas sumažinti raukšles ar „pakelti“ veidą. Tačiau kokybiškų mokslinių duomenų, kad teipai ilgainiui mažintų raukšles ar gydytų odos ligas, nėra, o jautresnei odai jie gali sukelti dirginimą ar kontaktinį dermatitą.

Dar viena procedūra, kuri periodiškai sugrįžta į madą, yra autogemoterapija, kai į raumenį suleidžiamas paciento veninis kraujas, kartais kartu su kitomis medžiagomis. Šis metodas nelaikomas įrodymais pagrįstu aknės gydymu, o galimą trumpalaikį efektą dažniau lemia kiti kartu taikomi preparatai, o ne pati procedūros esmė.

Soliarumas ir „anticeliulitiniai“ įvyniojimai

Ultravioletinė spinduliuotė gali laikinai maskuoti kai kurias odos problemas, tačiau soliarumas didina odos senėjimo riziką ir siejamas su didesne odos vėžio tikimybe. Dėl to įdegis kaip „gydymas“ turi labai aiškią kainą, kuri gali būti per didelė.

Anticeliulitiniai įvyniojimai, garinimas ir įvairūs kosmetiniai „riebalų tirpinimo“ pažadai dažnai remiasi klaidinančia idėja, kad celiulitas yra liga. Specialistai pabrėžia, kad celiulitas yra dažna riebalinio audinio pasiskirstymo ypatybė, o kremai ir trumpalaikės šiluminės procedūros nepasiekia gilesnių audinių taip, kaip teigiama reklamoje.

Dermatologai pataria prieš renkantis procedūrą įvertinti jos įrodymus, rizikas ir alternatyvas, o esant aknei, dermatitui ar psoriazei pirmiausia kreiptis į gydytoją. Saugiausias kelias į rezultatą dažniausiai yra diagnozė, nuoseklus planas ir kantrybė, o ne greiti pažadai.