Žiemą oda patiria didelį stresą: sausas, šildomas patalpų oras, vėjas ir temperatūrų kaita greitai išgarina drėgmę. Net ir naudojant kokybišką serumą ar esenciją, po kelių valandų veidas gali atrodyti pavargęs, išsausėjęs ir vizualiai senstelėjęs.
Dažniausiai taip nutinka ne dėl to, kad trūksta dar vieno „stebuklingo“ kremo, o dėl vienos pagrindinės klaidos – odai suteikiama drėgmė, bet ji nėra „užrakinama“. Toliau paaiškinta, kaip to išvengti ir kaip per savaitę nuraminti, sudrėkinti ir optiškai „pastorinti“ žiemos išsekintą odą.
Šildomose patalpose oro drėgmė dažnai nukrenta žemiau 30 %. Humektantai – hialurono rūgštis, glicerinas, alavijas – pritraukia ir suriša vandenį, tačiau labai sauso oro sąlygomis jie ima traukti drėgmę iš paties odos paviršiaus. Jei ant viršaus nėra sluoksnio, kuris ribotų drėgmės išgaravimą, po valandos oda gali jaustis labiau susitraukusi nei prieš procedūrą. Būtent todėl po ryto esencijos vidurdienį veidrodyje dažnai matote labiau išryškėjusias mimikos raukšleles ir šerpetojančius nosies sparnelius.
Jei drėkinimas nėra „uždaromas“, raginiame odos sluoksnyje vanduo pasiskirsto netolygiai, o vėliau staigiai išgaruoja. Ant odos susidaro mikroskopinis „lūžių žemėlapis“, kurį makiažas išryškina tarsi didinamasis stiklas. Satininiai kreminiai pagrindai praranda slydimą, korektorius subėga į ašarų vageles, švytėjimo suteikianti priemonė nebesudaro vientisos plėvelės, o tik pabrėžia sausas vietas. Oda ima atrodyti plonesnė, labiau pavargusi, paraudimas sustiprėja, o raukšlelės aplink lūpas ryškėja. Tai nutinka ne dėl to, kad trūksta kremo nuo raukšlių, o todėl, kad praleidžiamas paprastas okliuzijos – drėgmės užrakinimo – žingsnis.
Tas pats mechanizmas veikia ne tik veido priežiūroje. Lūpos, pateptos vien tik lengvu drėkinamuoju balzamu be vaško ar sviesto, greičiau išsausėja. Rankos po antiseptinio gelio, jei vėliau nenaudojamas kremas, dienos eigoje ima skilinėti. Kūno oda po greitai susigeriančio purškiamo balzamo, jei vakare nesustiprinama riebesniu kremu ar sviestu, per 2–3 dienas praranda švelnumą. Bendra priežastis ta pati – humektantai veikia, bet neturi apsauginės „antklodės“.
Kaip pataisyti rutiną?
Geriausiai veikia sluoksniavimas: drėgmė + „užraktas“. Po valymo palikite odą lengvai drėgną, įtapšnokite esenciją su humektantais ir tik tada tepkite kremą su riebaline faze. Jis neturi būti sunkus ar lipnus – svarbiausia, kad būtų elastingas, lengvai pasiskirstytų ir sudarytų ploną apsauginę plėvelę.
Kremo sudėtyje ieškokite skvalano, lengvų lakų silikonų, ceramidų, cholesterolio, nedidelio kiekio taukmedžio sviesto. Žiemą svarbu ne „šarvas“, o lengva plėvelė, kuri lėtina vandens išgaravimą. Ryte rinkitės švelnesnį, makiažui draugišką kremą, vakare – sodresnį arba į savo emulsiją įlašinkite lašelį aliejaus.
Ryte veidą nusiplaukite švelnia emulsija arba tik vandeniu, jei vakarinė priežiūra buvo paprasta. Ant lengvai drėgnos odos užtepkite esenciją ir antioksidacinį serumą, palaukite minutę ir tuomet įtapšnokite drėgmę užrakinantį kremą. Rutinos pabaigoje naudokite kremo–gelio konsistencijos kremą su SPF – daugelis šiuolaikinių apsauginių priemonių nuo saulės jau turi emolientų, kurie papildomai stabilizuoja sluoksnius. Toks derinys padeda išlaikyti makiažo slydimą ir apsaugo nuo to, kad sausas oras „išgertų“ vandenį iš odos.
Vakare po makiažo nuvalymo ir švelnaus prausimo vėl sugrįžkite prie „sumuštinio“ principo. Jei naudojate retinoidus ar rūgštis, šildymo sezono piko metu verta sumažinti jų naudojimo dažnį arba taikyti „sumuštinio“ metodą: plonas kremo sluoksnis – veiklioji medžiaga – vėl kremas. Dienomis be stiprių aktyviųjų ingredientų pasidarykite drėkinamąją kaukę ir pabaigoje „užspauskite“ rezultatą lašeliu skvalano ar lengvo aliejaus. Ryte vietoje šiurkštaus, sudirgusio paviršiaus pamatysite lygesnį, vientisesnį odos reljefą.
Veido dulksnos, kurios iš tiesų padeda
Biure ar namuose dažnai norisi atgaivinti veidą tiesiog apipurškiant jį terminiu vandeniu ar dulksna. Sausame ore tai gali tik sustiprinti problemą. Taisyklė paprasta: dulksna – taip, bet tik kartu su „užraktu“.
Jei jaučiate tempimą, apipurkškite veidą dulksna, palaukite kelias sekundes ir švelniai įtapšnokite nedidelį kiekį kremo arba bent jau prispauskite delnus, kad drėgmė susijungtų su riebaliniu sluoksniu. Toks paprastas gestas dažnai „išgelbsti“ makiažą po kelių valandų darbo.
Kita slapta problema – agresyvus prausimas. Per karštas vanduo ir stiprūs detergentai pašalina natūralius odos lipidus, kurie turėtų ją saugoti ir sandarinti. Rezultatas tas pats: tempimo jausmas, per didelis jautrumas ir spartus drėgmės išgaravimas. Žiemą rinkitės švelnias emulsijas, pienelius arba aliejinius prausiklius pirmajam žingsniui ir trumpai naudojamą gelį su mažu sulfatų kiekiu antrajam žingsniui. Po prausimosi oda turi jaustis švari ir elastinga, o ne „girgždanti“ ir matinė.
Riebiai ar mišriai odai linkę žmonės dažnai bijo kremų. Paradoksalu, bet būtent drėgmės neužrakinimas skatina odą gintis – ji pradeda gaminti daugiau riebalų, kad apsisaugotų nuo per didelio vandens išgaravimo. Tokiu atveju rinkitės itin lengvus gelinius kremus su skvalanu arba lengvais esteriais, tepkite jų mažiau T zonoje ir normaliai – skruostų srityje. Taikant „sumuštinio“ principą, dažniausiai per porą savaičių pastebimas mažesnis odos reaktyvumas ir labiau prognozuojamas blizgėjimas.
Makiažas, draugaujantis su žiema
Skystas makiažo pagrindas atrodo jaunatviškiau, kai guli ant elastingo, o ne išsausėjusio paviršiaus. Prieš dengdami makiažo pagrindą, į kempinėlę įlašinkite lašelį kremo ir pirmiausia švelniai „pralyginkite“ juo skruostus ir veido šonus. Paakių korektorių fiksuokite tik ten, kur to reikia, o pudrą naudokite kaip įrankį, o ne kaip storą sluoksnį – tik aplink nosies sparnelius, kaktos centre, ant smakro.
Švytėjimo suteikiančią priemonę tepkite aukščiau, toliau nuo natūralių odos lūžių, kad ji atrodytų kaip vientisa švytėjimo plėvelė, o ne subyrėtų ant sausų pleiskanojančių vietų. Jei dienos viduryje makiažas atrodo sausas, daugiau naudos suteiks dulksna, lašelis kremo ir švelnus perėjimas kempinėle, o ne dar vienas pudros sluoksnis.
Lygiagrečiai verta pasirūpinti ir aplinka. Oro drėkintuvas ar bent dubenėlis vandens prie radiatoriaus bei vėdinimas prieš miegą realiai sumažina transepiderminį vandens netekimą. Dušą rinkitės „šiltą, ne karštą“, o po išėjimo per 3 minutes užtepkite kūno balzamo – tai trumpas „drėgmės langas“, kai oda geriausiai priima emolientus. Rūpinkitės rankomis ir lūpomis taip pat, kaip veidu: pirmiausia drėgmė, tuomet – „užraktas“. Lūpų balzamas su taukmedžio sviestu ar bičių vašku veiks daug geriau nei lengvas drėkinamasis blizgis be apsauginio komponento.
Jei ryte oda atrodo lygi, o vidurdienį pastebite smulkius įtrūkimus aplink lūpas ir akis; jei po dulksnos trumpam palengvėja, bet po valandos vėl jaučiate sausumą; jei kremas susigeria per minutę ir nepalieka jokio slydimo – vadinasi, trūksta „užrakinimo“. Stiprinkite emolientų sluoksnį, ribokite karštus dušus, vietoje agresyvaus gelio rinkitės švelnią emulsiją ir savaitę stebėkite pokyčius.
Septynių dienų atkuriamasis planas
- 1–2 diena: supaprastinkite prausimą, ryte naudokite esenciją ir kremą, vakare – „sumuštinį“ su veikliąja medžiaga arba kauke.
- 3–4 diena: įveskite nedidelį „užraktą“ vidurdienį – dulksna ir lašelis kremo ant skruostų per makiažą.
- 5 diena: drėkinamoji kaukė ir truputis skvalano.
- 6–7 diena: pakartokite ritmą ir stebėkite jautriausias vietas (nosį, sritį aplink lūpas).
Dažniausiai jau po savaitės sumažėja sausų pleiskanėlių, oda atrodo lygesnė, o makiažas geriau priglunda.
Žieminė priežiūra nereikalauja revoliucijų ar labai sunkių kremų. Svarbiausia – nebegirdyti odos neužsukant „čiaupo“. Humektantus naudokite ant lengvai drėgnos odos ir jų poveikį visuomet užbaikite lengvu emoliento sluoksniu. Valykite odą švelniau, venkite per karšto vandens, dulksną derinkite su kremu. Taip veidrodyje matysite ne nuo žiemos pavargusį veidą, o elastingą, švytinčią odą, kuri atrodo jauniau, nes turi tai, ko jai labiausiai reikia: vandenį ir apsaugą nuo jo išgaravimo.
