Šaltuoju metų laiku rankos yra viena pirmųjų kūno dalių, kurios nukenčia nuo žemos temperatūros. Todėl tinkamos rankų apsaugos pasirinkimas turi labai didelę reikšmę. Dermatologė Olga Tarnavska paaiškina, kas geriau šildo per šalčius – pirštinės ar kumštinės, ir kaip išsirinkti optimalų variantą skirtingoms sąlygoms.
Pirštų oda yra plona, o kraujotaka – silpnesnė nei daugelyje kitų kūno vietų. Šaltyje kraujagyslės greitai susiaurėja, todėl šiluma prarandama gerokai sparčiau. Dėl to net trumpas buvimas lauke be tinkamos rankų apsaugos gali baigtis rankų peršalimu ar net nušalimais.
Pasak gydytojos, atsakymas į klausimą, kas šilčiau, yra aiškus – kumštinės, kuriose visi pirštai yra kartu. Kai pirštai yra bendroje erdvėje, jie vieni kitus šildo. Be to, kumštinės turi mažesnį paviršiaus plotą, kuris kontaktuoja su šaltu oru, palyginti su pirštinėmis. Dėl to šiluma išsaugoma ilgiau net esant stipriam šalčiui ir vėjui.
Pirštinės taip pat turi privalumų, tačiau jie nėra susiję su šiluma. Jos patogesnės atliekant tikslius judesius ir aktyviai dirbant: vairuojant automobilį, darant smulkų remontą, naudojantis telefonu ar įrankiais. Tačiau ilgai būnant šaltyje pirštinės nusileidžia kumštinėms, nes kiekvienas pirštas atskirai greičiau atšąla.
Geriausiu pasirinkimu dermatologė laiko sluoksniavimo principą. Ideali kombinacija – plonos termopirštinės prie odos, o ant viršaus šiltos, storesnės kumštinės. Toks derinys leidžia išlaikyti šilumą ir kartu nepalikti rankų visiškai nuogų, jei reikia atlikti tikslesnius veiksmus. Užtenka nusimauti viršutinį sluoksnį, o bazinė apsauga liks.
Be pirštinių tipo, labai svarbi ir medžiaga bei sausumas. Šlapios arba per ankštos pirštinės ženkliai padidina rankų peršalimo riziką. Pirštinės turėtų būti laisvos, šiltos ir, jei įmanoma, su vėjui atspariu sluoksniu.
Tinkamai parinkta rankų apsauga – tai ne tik komfortas, bet ir svarbi nušalimų profilaktikos dalis žiemą.
