Omano užsienio reikalų ministras ketvirtadienį pareiškė, kad trečiasis Irano ir Jungtinių Amerikos Valstijų derybų ratas baigėsi ir kad techninės diskusijos vyks kitą savaitę Vienoje.
„Baigėme dieną pasiekę reikšmingą pažangą derybose tarp Jungtinių Valstijų ir Irano“, – socialiniame tinkle X parašė Badras Albusaidi ir pridūrė, kad „diskusijos techniniu lygmeniu vyks kitą savaitę Vienoje“.
Ketvirtadienį Šveicarijoje Irano ir Jungtinių Valstijų derybos vyko siekiant išvengti karo, Amerikai sutelkus didžiausias per kelis dešimtmečius karines pajėgas Artimuosiuose Rytuose.
Omano tarpininkautos diskusijos buvo surengtos po pakartotinių Donaldo Trumpo grasinimų smogti Iranui. JAV prezidentas praėjusį ketvirtadienį suteikė Teheranui 15 dienų susitarimui pasiekti.
Iranas tvirtino, kad per diskusijas daugiausia dėmesio skiriama jo branduolinei programai, tačiau JAV nori, kad būtų apribota Teherano raketų programa ir parama kovotojų grupuotėms regione.
JAV ir Irano delegacijos rytą surengė posėdį Omano ambasadoriaus rezidencijoje, paskui padarė pertrauką, kad pasikonsultuotų su savo sostinėmis.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai matė, kaip JAV ir Irano diplomatinių atstovybių automobiliai vakarop grįžo į Omano ambasadoriaus rezidenciją po kelių valandų pertraukos.
Omano užsienio reikalų ministras B. Albusaidi po rytinio posėdžio sakė, kad abi šalys parodė „precedento neturintį atvirumą naujoms ir kūrybiškoms idėjoms bei sprendimams“.
Jungtinių Tautų branduolinių programų vadovas Rafaelis Grossi prisidėjo prie derybų, sakė derybomis artimas šaltinis. Irano valstybinės televizijos žurnalistas irgi pranešė, kad jis dalyvavo.
Ketvirtadienį „The Wall Street Journal“ pranešė, kad D. Trumpo derybų komanda reikalaus, jog Iranas išmontuotų tris pagrindinius savo branduolinius objektus ir perduotų visą likusį prisodrintą uraną Jungtinėms Valstijoms.
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas prieš derybas tvirtino, kad Islamo respublika anaiptol nesiekia įgyti branduolinių ginklų.
Šiuo metu Vašingtonas Artimuosiuose Rytuose turi daugiau nei dešimt karo laivų: lėktuvnešį „USS Abraham Lincoln“, devynis eskadrinius minininkus ir tris kitus kovos laivus. JAV pradėjo telkti karines pajėgas regione po masinių protestų Irane, kuriuos malšinant, pasak žmogaus teisių grupių, žuvo tūkstančiai demonstrantų.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
