Vėlyva vakarienė tukina, ananasai yra natūralūs riebalų degintojai, o nuo šviežios duonos ima skaudėti pilvą. Taip ar ne? Susipažinkite su dešimt populiariausių mitų apie mitybos įpročius.
Nuo bulvių storėjama
Visiška netiesa! Lyginant su kitais garnyrais, bulvės turbūt geriausiai padeda išsaugoti nepakitusias kūno linijas. Vienoje porcijoje (maždaug 150 g) bulvių yra tik 104 kalorijos. Tokiame pačiame kiekyje ryžių yra 162, o makaronų – 209 kalorijos. Susilaikyti vertėtų tik nuo gruzdintų bulvių lazdelių – vienoje porcijoje šio skanėsto (be majonezo!) yra 263 kalorijos.
Druska didina kraujo spaudimą
Šis teiginys remiasi neginčijama tiesa – druska tirština vandenį, todėl vartojant ją pakyla organizme esančio vandens lygis ir didėja kraujo spaudimas. Tyrimas su laboratorinėmis žiurkėmis įrodė, kad suėdus sūraus pašaro gyvūnėliams iš tiesų pakildavo spaudimas. Tačiau žmonės suvartoja santykinai mažiau druskos. Be to, žmonėms nuo sūraus maisto kraujo spaudimas padidėja tik išimtinais atvejais ir labai nežymiai. Todėl daugelis iš mūsų gali nesibaimindami pasibarstyti druska rytinę kiaušinienę.
Vitaminų perdozavimas gali būti mirtinas
Žmonės, be gydytojo nurodymų dideliais kiekiais vartojantys vitaminus, blogiausiu atveju gali pakenkti savo sveikatai. Pavyzdžiui, perdozavus vitamino C, gali paleisti vidurius, o vitamino B – atsirasti neurologinių sutrikimų. Tuo tarpu besilaukiančios motinos, tik šiek tiek perdozavusios vitamino A, gali pakenkti vaisiaus vystymuisi. Be to, daugelis mokslininkų įtaria, kad vartodami pernelyg daug beta karotino, rūkaliai gali greičiau susirgti plaučių vėžiu. Sportuojant mažėja rizika susirgti diabetu, tačiau antioksidantai, kurių gausu vitaminų sudėtyje, sukelia priešingą organizmo reakciją ir naikina sporto teikiamą naudą. Mokslininkai pabrėžia, kad tokiu poveikiu įtariami tik vitamininiai preparatai. Todėl nesibaiminkite, kad kramsnodami morkas pakenksite sveikatai. Nuolat valgant šviežius vaisius ir daržoves, grūdinius, pieno, mėsos ir žuvies produktus, jų apskritai galima atsisakyti.
Špinatai yra geležies šaltinis
Iki šiol gaji nuomonė, kad špinatuose yra labai daug geležies. Dėl to kaltas vienas nesusipratimas: 1890 metais šveicarų fiziologas Gustave von Bunge apskaičiavo, kad 100 gramų džiovintų (!) špinatų yra 35 miligramai geležies. Vėliau šis santykis buvo perskaičiuotas naudojant šviežius špinatus, kurių 90 procentų sudaro vanduo. G. von Bunge apskaičiuotą geležies kiekį teko padalinti iš dešimties. Be to, vertėtų žinoti, kad iš augalinės kilmės maisto geležis pasisavinama kur kas prasčiau nei iš gyvulinės.
Vėlyva vakarienė tukina
Tie, kurie visą dieną sočiai valgo, tačiau vis tiek neatsisako gausios vakarienės arba sėdėdami priešais televizorių sudoroja pakelį bulvių traškučių, neturėtų nustebti priaugę keletą nepageidaujamų kilogramų. Ir tik dėl to, kad bus viršyta rekomenduojama paros kalorijų norma. Žinoma, galima atsisakyti vakarienės, tačiau rezultatas bus toks pats, jei nevalgysite pusryčių arba pietų.
Šviežia duona sukelia pilvo skausmus
Panašu, kad šis teiginys atkeliavo iš visuotinio nepritekliaus laikų. Kad būtų suvalgytas anksčiau prapjautas duonos kepalas, vaikams būdavo meluojama, kad šviežia, kvepianti duona sukelia baisius pilvo skausmus. Šiandien turbūt visi pritars, kad ką tik iš krosnies ištraukta bandelė tikrai nesukelia jokių nemalonių pojūčių. Atsargiau šviežiais kepiniais reikėtų skanauti jautriems žmonėms – nuo tokio maisto organizme gali pradėti kauptis dujos.
Sveikiausias – žalias maistas
Ilgai verdant produktus, kuriuose yra karščiui neatsparių vitaminų B1 ir B6, taip pat vitamino C, jie tampa nebe tokie vertingi. Dėl šios priežasties būtina nuolat valgyti šviežius vaisius ir daržoves. Kita vertus, tokios naudingos medžiagos kaip beta karotinas, esantis morkose ir pomidoruose, pakaitinus tik dar geriau įsisavinamas. Ryžiai, bulvės arba ankštinės kultūros nevirti iš viso yra netinkami vartoti. Žali kiaušiniai, mėsa ir žuvis gali turėti sveikatai pavojingų bakterijų, kurios sunaikinamos tik aukštoje temperatūroje. Todėl geriausia valgyti ir žalią, ir virtą maistą.
Valgant kiaušinius kraujyje didėja cholesterolio kiekis
Cholesterolis yra medžiaga, gyvybiškai svarbi mūsų organizmui. Ši riebalus primenanti masė sudaro didžiąją dalį širdies ir smegenų. Todėl organizmas per dieną pats pagamina 1000 – 1500 miligramų cholesterolio. Su maistu gauname dar 100 – 300 miligramų per dieną. Vištos kiaušinyje yra 200 miligramų cholesterolio (arbatiniame šaukštelyje sviesto – vos 24 miligramai), tačiau organizmas pasisavina tik 30 – 60 miligramų. Per dieną galima suvartoti daugiausia 500 miligramų cholesterolio. Daugelis tyrimų įrodė, kad nepriklausomai nuo mitybos cholesterolio kiekis kraujyje paprastai būna panašus.
Rudi kiaušiniai sveikesni už baltus
Kiaušinio lukšto spalva priklauso nuo jį padėjusios vištos rūšies. Tai neturi nieko beendro su jo kokybe. Seniau baltoos vištos netgi buvo laikomos narvuose, o rudos auginamos laisvėje. Laimei, šiandien ant pakuotės galime rasti informaciją, kokiomis sąlygomis buvo padėti mūsų perkami kiaušiniai.
Ananasai degina riebalus
Ananasuose esantys fermentai skaido baltymus, tačiau kažkodėl buvo sukurtas mitas, kad jie degina riebalus! Nežinia, ką šie du dalykai gali turėti bendro. Šiaip ar taip, švieži ananasai tikrai skanūs ir naudingi mūsų organizmui.
