Devynerių metų įdirbis, daugiau kaip aštuoni tūkstančiai apmokytų moksleivių ir 27 išvykos per sezoną – tokiais skaičiais gali didžiuotis programos „Tuk tuk, širdele, būk sveika“ organizatoriai. Ši švietėjiška programa Vilniaus mokyklose vykdoma Lietuvos intensyviosios kardiologijos ir skubiosios medicinos asociacijos (LIKSMA), o pamokas veda jauni medikai – gydytojai, rezidentai ir studentai. Jiems tai ne tik misija, bet ir vertinga profesinė patirtis.
„Įsivaizduokite virtuvės kriauklę. Jei kasdien į ją pilsite riebalus, vieną dieną ji užsikimš ir teks kviesti santechniką. Su kraujagyslėmis tas pats – jei jų neprižiūrėsite, jos užsikimš ir teks kviesti medikus“, – Vilniaus moksleiviams aiškina gydytoja kardiologė Aistė Pilkienė. Toks palyginimas vaikams lengvai suprantamas, mokiniai suklūsta ir įsiklauso.
Tai – pirmoji iš trijų programos „Tuk tuk, širdele, būk sveika“ dalių: paskaita apie širdį ir kraujagysles. A. Pilkienė programoje dalyvauja šešerius metus ir nuolat ieško būdų sudėtingus dalykus paaiškinti paprastai.
„Pasakoju apie kelininką, kuris prižiūri kelią – lygiai taip pat mes turime prižiūrėti savo kraujagysles. Jei tas kelininkas rūko, jam nelieka laiko apžiūrėti kelio. Jei jam didelis kraujospūdis – skauda galvą, jis negali dirbti. Jei kelininkas nutukęs – nebegali pasilenkti. Bet kuriuo atveju kelias apaugs krūmais ir automobilis nebepravažiuos – taip nutinka ir su kraujagyslėmis“, – aiškina A. Pilkienė.
Jaunoji medikė pasitelkia ne tik vaizdingus palyginimus, bet ir vizualinę medžiagą – mokiniams rodomi koronarografijos vaizdai, kuriuose jie patys ieško užsikimšusios kraujagyslės.
Pasak A. Pilkienės, mokiniai nustemba sužinoję, kad net 80 proc. ankstyvų širdies ligų galima išvengti tiesiog sveikai gyvenant.
„Širdies ir kraujagyslių ligos – tai gyvensenos ligos. Kai pas mus ateina penkiasdešimtmetis pacientas, kuriam visą gyvenimą nerūpėjo, ką jis valgo, priversti jį keistis labai sunku. O vaikai dar tik formuoja įpročius – jiems galima parodyti, kad lifto vietoje pasirinkti laiptus ar kasdien išgerti energinį gėrimą turi pasekmių“, – pabrėžia gydytoja.
Paskaita baigiama viktorina „Kahoot“. Greičiausiai ir tiksliausiai atsakę mokiniai laimi prizus – išmaniuosius laikrodžius, kamuolius, sportinę aprangą. „Kai po paskaitos žaidžiame viktoriną, rezultatai būna tikrai geri – bent jau trumpalaikėje perspektyvoje informacija įsisavinama“, – šypsosi A. Pilkienė.
Kai gaivinti nebaisu
Antroji programos dalis – gaivinimo mokymai. Mokiniai dirba su manekenais, mokosi taisyklingai spausti krūtinę, įveikia pirmąją baimę: „o jeigu padarysiu ką nors ne taip?“ Kai žinai, ką daryti, pasiryžti gelbėti žmogaus gyvybę daug lengviau.
Trakų Vokės gimnazijos biologijos mokytoja metodininkė Agnė Avižienienė pasakoja, kad atvykę medikai stebėjosi: „Vaikai mandagūs, drąsiai klausinėja, daug žino. O kai atėjo gaivinimo dalis, visiems pavyko iš pirmo karto. Gydytojai net klausė, ar mes turėjome kokius specialius mokymus.“
Pamokose dalyvavo 120 gimnazijos mokinių – devintokai, dešimtokai ir dvyliktokai. „Visi liko patenkinti – ir vaikai, ir sveikatos specialistai“, – pasakoja A. Avižienienė.
Didžiausio susidomėjimo gaivinimo pamoka sulaukė A. Vienuolio progimnazijoje. „Mūsų mokykloje yra nemažai jaunųjų šaulių – jiems pirmoji pagalba ypač aktuali. Mokiniai jau buvo šį tą mokęsi, todėl galėjo palyginti, pasitikrinti žinias, pamatyti, ar viską daro teisingai“, – pasakoja progimnazijos sveikatos priežiūros specialistė Danutė Kiršinienė. Programoje, jos teigimu, dalyvavo 109 aštuntokai.
Svarstyklės ir jausmai
Trečioji programos dalis sukėlė daugiausia emocijų – tai kūno sudėties matavimai. Mokiniai lipo ant specialaus analizatoriaus, kuris nustatė kūno masės indeksą, raumenų ir riebalų procentą, skysčių kiekį organizme, bazinį kalorijų poreikį.
„Įdomiausia buvo sportuojantiems vaikams – jie norėjo žinoti, kiek raumenų priaugo, kaip jie pasiskirstę po kūną, kaip reikėtų maitintis, teiravosi net apie hormonus ir papildus. Kitiems svarbiau buvo tiesiog atkreipti dėmesį į savo sveikatą“, – pasakoja matavimų koordinatorė Julija Svobonaitė.
Ji sako, kad matavimų atmosfera buvo labai skirtinga: vieni mokiniai atvirai dalijosi rezultatais, juos lygino, juokavo, kiti buvo uždaresni ir nenorėjo, kad kas nors matytų jų rodiklius.
Trakų Vokės gimnazijos mokytoja A. Avižienienė matavimus nusprendė organizuoti uždaroje patalpoje, po du mokinius. „Taip vaikai turėjo daugiau privatumo, todėl drąsiau klausė apie kūno rodiklius, mitybą“, – pasakoja ji.
Kartojimas – mokslo motina
Paprastai sveikatos edukacija mokyklose apsiriboja viena paskaita. „Tuk tuk, širdele“ veikia kitaip – LIKSMA komanda kiekvienoje mokykloje apsilankė po tris kartus. Devynios mokyklos per sezoną, 27 išvykos.
„Vienam kartui visko būtų per daug – vaikai pavargsta ir informacijos neįsisavina. O dabar po kiekvieno susitikimo jie grįžta su naujomis žiniomis ir įspūdžiais: vieną kartą įstringa viena mintis ar veikla, kitą – kita“, – sako A. Vienuolio progimnazijos atstovė D. Kiršinienė.
Kardiologė A. Pilkienė tiki ilgalaikiu poveikiu: „Žiūriu į jaunesnę kartą – jie tikrai sveikesni, geriau atrodo nei mūsų tėvai būdami tokio amžiaus. Manau, kad tai ilgametės edukacijos rezultatas – lašas po lašo, ir kažkas keičiasi. Be to, vaikai tampa žinių nešėjais – grįžta namo, pasakoja tėvams, seneliams. Žinoma, gal ne viskas išlieka mokinių atmintyje, bet sėklą pasėjame.“
Sveikatos specialistai sutaria, kad žinias apie gaivinimą, pirmąją pagalbą ir širdies ligų prevenciją pravartu atnaujinti kasmet – ir ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems.
Projektas skaičiais
Programą „Tuk tuk, širdele, būk sveika“ finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė, skirianti lėšas iš Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos. Per devynerius metus finansavimas išaugo nuo 6 tūkst. eurų 2017 m. iki beveik 13 tūkst. eurų šiemet.
Programos tikslas – supažindinti moksleivius su širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos, onkologinėmis ligomis, cukriniu diabetu ir jų prevencija, ugdyti sveikos gyvensenos įpročius, išmokyti atlikti pradinį gaivinimą ir naudotis automatiniu išoriniu defibriliatoriumi (AID).
Šiemet programos veiklose dalyvavo 959 moksleiviai. Mankštose dalyvavo daugiau kaip 700, kūno sudėties matavimuose – daugiau kaip 500 mokinių. Viktorinose apie gaivinimą dalyvavo 574 mokiniai. Mokykloms išdalinta apie 700 edukacinių knygelių, sukurti du nauji plakatai apie nervų sistemos ir onkologines ligas.
Anketinės apklausos rodo, kad po paskaitų išaugo mokinių žinių lygis apie širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos ligas, pradinį gaivinimą ir AID naudojimą. Moksleiviai įgijo naujų fizinio aktyvumo įgūdžių, pagerino sveikatos raštingumą. Patys dalyviai programą vertina labai teigiamai – ji jiems aktuali ir reikalinga. Visa mokomoji medžiaga pasiekiama asociacijos svetainėje.
