Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina Lietuvoje sausį siekia 7,95 ct/kWh. Penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos kaina mažiausia, ji apie 26 proc. mažesnė nei šalies vidurkis. O penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos kaina didžiausia, ji apie 29 proc. didesnė nei šalies vidutinė kaina.
Vertinant ilguoju laikotarpiu, brangiausia šilumos energija buvo 2023-iųjų sausį – kaina siekė 9,23 ct/kWh, arba 14 proc. buvo didesnė nei šiemet. 2024 metų biokuro kainos vidurkis – 19,3 Eur/MWh, tai 17,4 proc. mažiau nei 2023 metais, kai vidutinė metų kaina siekė 23,4 Eur/MWh.
Siekiant korektiškai palyginti istorines šilumos energijos kainas, taip pat Baltijos šalių kainas, Lietuvos energetikos agentūra jas nurodo be PVM. Primename, kad pasibaigus 2023–2024 m. šildymo sezonui, nustojo galioti du pastaruosius šildymo sezonus taikyta PVM lengvata buitiniams vartotojams tiekiamai šilumos energijai, skirtai gyvenamosioms patalpoms šildyti. Todėl nuo naujo 2024–2025 m. šildymo sezono pradžios gyventojai už būsto šildymą gauna sąskaitas, kuriose prie nustatyto tarifo pridėtas 9 proc. PVM lengvatinis tarifas.
2025 m. sausio mėnesį, palyginti su 2024 m. gruodžiu, 14 šilumos energijos tiekimo įmonių sumažino tiekiamos šilumos energijos kainas. Labiausiai kainos sumažėjo Šakiuose – 18 proc., arba 2,04 ct/kWh.
Šilumos kainas per mėnesį padidino 33 šilumos tiekimo įmonės. Palyginti su gruodžiu, kaina sausį labiausiai padidėjo Panevėžio raj. – pakilo 12 proc. ir yra 1,03 ct/kWh brangesnė nei prieš mėnesį.
Lyginant šalies regionus, didžiausios ir mažiausios šilumos energijos tiekimo kainos sausį skiriasi 1,9 karto.
Mažiausia šilumos energijos kaina sausį yra Utenoje – 5,9 ct/kWh, Akmenėje – 6,19 ct/kWh, Mažeikiuose – 6,38 ct/kWh, Šilutėje – 6,47 ct/kWh ir Tauragėje – 6,78 ct/kWh.
Brangiausiai šilumos energija sausį kainuoja Lazdijuose – 11,35 ct/kWh, Kauno rajone – 11,34 ct/kWh, Biržuose – 11,33 ct/kWh, Vilniaus rajone – 11,02 ct/kWh ir Kelmėje – 11,01 ct/kWh.
Sausio mėnesį, palyginti su gruodžiu, šilumos energijos kaina padidėjo visuose didžiuosiuose miestuose, kuriuose vartotojams tiekiama apie 70 proc. pagamintos šilumos energijos. Penkių didžiausių Lietuvos miestų vidutinė kaina šį sausį siekia 7,84 ct/kWh ir yra 7,5 proc. didesnė nei prieš metus, kai pernai sausį buvo 7,29 ct/kWh. 2024 metų gruodį didžiųjų miestų kainų vidurkis siekė 7,56 ct/kWh.
Mažiausia kaina tarp didžiųjų miestų yra Šiauliuose – 6,96 ct/kWh., kur lyginant su gruodžio mėnesiu, ji padidėjo 1,5 proc., o pernai sausį buvo 3,3 proc. mažesnė – siekė 6,74 ct/kWh.
Panevėžyje šilumos energija dabar kainuoja 6,99 ct/kWh, o pernai sausį kaina buvo 6,96 ct/kWh.
Kaune sausį šilumos energijos kaina – 8,2 ct/kWh., 2024 m. gruodį ji siekė 7,89 ct/kWh, o pernai sausį – 6,9 ct/kWh.
Klaipėdoje šilumos energijos kaina dabar – 7,07 ct/kWh, kai pernai sausį siekė 7,49 ct/kWh.
Vilniuje šilumos energija šį mėnesį kainuoja 8,24 ct/kWh, o pernai sausį kainavo 7,61 ct/kWh.
Per metus, palyginus 2025 m. ir 2024 m. sausio mėnesius, 19 šilumos tiekėjų sumažino šilumos energijos kainas, 30 tiekėjų kainas padidino. Iš viso Lietuvoje veikia 49 reguliuojami šilumos energijos tiekėjai.
Palyginti su pernai sausiu, šiemet sausį didžiausias šilumos energijos kainų sumažėjimas stebimas Kauno rajone – 19 proc., arba 2,34 ct/kWh, Šilutėje – 21 proc., arba 1,73 ct/kWh, Visagine – 18 proc., arba 1,59 ct/kWh, Akmenėje – 20 proc., arba 1,53 ct/kWh ir Birštone – 15 proc., arba 1,52 ct/kWh.
Didžiausias šilumos energijos kainų padidėjimas, palyginti su pernai sausiu, stebimas Plungėje – 23 proc., arba 1,91 ct/kWh, Marijampolėje – 24 proc., arba 1,71 ct/kWh, Kelmėje – 14 proc., arba 1,32 ct/kWh, Kaune – 19 proc., arba 1,3 ct/kWh ir Skuode – 16 proc., arba 1,29 ct/kWh.
Savivaldybėse, kuriose šilumos kainos šį sausį padidėjo, lyginant su gruodžio mėnesiu, deklaruojama, kad kaina labiausiai kilo dėl išaugusios kuro įsigijimo kainos, kuri sudaro apie 60–80 proc. šilumos kainos ir labiausiai lemia šilumos energijos galutinę kainą. O pati kuro įsigijimo kaina priklauso nuo to, kada sudarytos jo įsigijimo sutartys, ar jos trumpalaikės ar ilgalaikės. Šilumos energijos galutinę kainą taip pat lemia naudojamo kuro struktūra, nes gamintojas gali naudoti įvairų kurą. Be to, centralizuotos šilumos energijos tiekėjai, ypač didžiuosiuose miestuose, tik dalį šilumos energijos pagamina patys, o kitą dalį aukciono būdu superka iš nepriklausomų šilumos gamintojų. Galutinis šilumos energijos tarifas nustatomas, įvertinus visų gamintojų kainas. Taip pat šį šildymo sezoną šilumos energijos kainai daro įtaką ir nauja šilumos kainų skaičiavimo bei tvirtinimo metodika, kuri leidžia tiekėjams suvienodinti šilumos kainas visą šildymo sezoną.
Lyginant Baltijos šalis, sausį visos šalies kainos vidurkis Lietuvoje – 7,95 ct/kWh, Latvijoje – 7,8 ct/kWh, didžiausias Estijoje – 8,6 ct/kWh.
Didžiųjų miestų šilumos kainų vidurkis mažiausias Latvijoje – 7,6 ct/kWh, Lietuvoje – 7,8 ct/kWh, didžiausias Estijoje – 8,6 ct/kWh.
Lyginant sostines, Rygoje šilumos kaina mažiausia – 7,4 ct/kWh, Taline – 7,8 ct/kWh, Vilniuje – 8,24 ct/kWh.
2024–2025 m. šildymo sezoną apie 80 proc. kuro, Lietuvoje naudojamo centralizuotai tiekiamai šilumos energijai gaminti, yra biokuras.
2024 m. gruodžio mėnesį vidutinė biokuro kaina mūsų šalyje buvo 24,17 Eur/MWh – 14 proc. didesnė už lapkričio kainos vidurkį, kuris siekė 21,2 Eur/MWh, ir 5,5 proc. didesnė už 2023 m. gruodžio mėnesio kainos vidurkį, kuris buvo 22,9 Eur/MWh.
Biokuro 2024 metų kainos vidurkis siekė 19,3 Eur/MWh – tai 17,4 proc. mažiau nei 2023 metų kainos vidurkis, kuris siekė 23,4 Eur/MWh.
Šiemet sausį, sudarant ilgalaikius ketvirčio ir pusmečio biokuro tiekimo sandorius, svertinė kaina formuojasi apie 21,4 Eur/MWh. Ateities sandorių kaina Latvijoje formuojasi apie 21,17 Eur/MWh, Estijoje – apie 19,92 Eur/MWh.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje keičiasi gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams. Individualiam būstui šildyti dujas naudojantiems buitiniams vartotojams jos brangsta 17–18 proc. Nuo 300 iki 20 000 kub. metrų dujų per metus suvartojantys II grupės vartotojai nuo sausio moka 0,69 Eur už kub. metrą dujų (buvo – 0,59 Eur/kub. m). Daugiau nei 20 000 kub. metrų dujų per metus suvartojantys III grupės vartotojai moka 0,65 Eur už kub. metrą (buvo – 0,55 Eur/kub. m). Mėnesio mokestis abiem grupėms – 3,99 Eur. Iki 300 kub. metrų dujų per metus suvartojantys I grupės vartotojai mokės didesnę pastoviąją tarifo dalį – 0,99 Eur (buvo 0,56 ct. Kintamas tarifas mažėja 6 proc. – 0,99 Eur už kub. metrą (buvo 1,05 Eur/kub. m).
Primename, kad vartotojų gaunamų sąskaitų už būsto šildymą dydis priklauso nuo konkretaus šilumos tiekėjo energijos kainos. Esminiu šilumos energijos kainą lemiančiu faktoriumi išlieka naudojamo kuro struktūra ir jo įsigijimo kaina, kuri vidutiniškai Lietuvoje sudaro iki 60–80 proc. galutinės šilumos kainos. Taip pat galutinę sąskaitą vartotojui lemia tai, kokia jo būsto energinė būklė ir kiek šilumos energijos per mėnesį suvartojama jam šildyti.
