Paauglystė – tarsi neišvengiami vėjaraupiai, liga, kurią būtinai teks persirgti ne tik viruso nešiotojui, bet ir bendraujantiems su juo: mamai, tėčiui, sesei, broliui, seneliams, mokytojams. Vilniaus privati gimnazija pataria, kaip visiems kartu sėkmingai išgyventi paauglystę.
Kada prasideda paauglystė?
„Sunku apibrėžti tikslias paauglystės chronologines ribas. Jau nuo 10 metų galima laukti pirmųjų paauglystės simptomų. Šis laikotarpis tarp vaikystės ir suaugusiojo amžiaus gali tapti nemenku išbandymu tiek vaikams, tiek aplinkiniams“, – teigia Vilniaus privačios gimnazijos psichologė Jolanta Karvelienė.
Atsakomybė už paauglį ne tik tėvų rūpestis
Kai kalbama apie paauglystės problemas, dažniausiai aplinkinių kritiški žvilgsniai nukrypsta į tėvus.
„Tėvai, prisiimdami visą vaikų auklėjimo atsakomybę, neretai pamiršta, kad kalbama jau ne apie mažą vaikutį, o apie daug laiko visuomenėje praleidžiančią asmenybę. Taigi atsakomybe už paauglio ugdymą turėtų pasidalyti tėvai, mokytojai, visuomenė ir pats paauglys. Šiuo metu svarbu rasti pusiausvyrą tarp paauglio laisvo laiko ir kontrolės, sukurti jam užimtumą“, – teigė Vilniaus privačios gimnazijos direktorė Tatjana Liubertienė.
Pasak T. Liubertienės, Vilniaus privačioje gimnazijoje paaugliams sudaroma galimybė būti mokykloje visą dieną nuo 8 iki 18 val. Čia stengiamasi jų mintis nuo paaugliško šėliojimo nukreipti į įvairią įdomią veiklą. Gimnazijoje paaugliai vaidina teatro trupėje, pradeda galvoti apie būsimą karjerą, dalyvauja įvairiuose projektuose, konsultuodamiesi su mokytojais rengia namų darbus.
Atsižvelgiant į tai, kad šiame amžiuje vaikai pradeda ieškoti savęs, gimnazijoje yra sudarytos galimybės lankyti įvairius būrelius: keramiką, rytų kovos menus, chorą, fleitą, fortepijoną, gitarą ir t.t.
Gimnazijoje mokslas derinamas su poilsiu, sportu ir popamokine veikla. Viskas organizuojama taip, kad per dieną paauglys nepavargtų. Skatinamas mokinių susidomėjimas mokslu ir aktyvumas, intelektualinė veikla siejama su jausmais ir vaizduote. Šitaip gaunamas visapusiškas ir turiningas dalyko ir pasaulio vaizdas.
Kad būtų lengviau išgyventi paauglystę
Psichologai teigia, kad paauglystės laikotarpiu svarbu suteikti vaikui supratimą, kad jį mylite ir palaikote. Žinodamas, kad jis yra mylimas, vaikas lengviau priims Jūsų prašymus. Dar svarbu leisti paaugliui būti savimi, netrukdyti jam suklysti ir pasitaisyti. Taip pat kurti pasitikėjimą ir leisti jam veikti savarankiškai ir pačiam priimti sprendimus. Tai paaugliui suteiks daugiau pasitikėjimo savimi. Ne ką mažiau reikšminga yra emocinė parama. Kai paauglys nori pasikalbėti, reikia atkreipti dėmesį ne tik į jo kalbą, elgesį, bet ir į jausmus, ir atitinkamai į juos reaguoti.
Šiuolaikinės mokyklos tėvams rengia psichologo konsultacijas ir taip padeda geriau suprasti paauglius. Vilniaus privati gimnazija kasmet tėvus kviečia į psichologų konsultacijas, kurie pataria, kaip geriau bendrauti su vaiku, kokį kontaktą su juo palaikyti.
„Į paauglystę įžengę vaikai nori jaustis suaugę ir dažnai nesugebėdami savo „suaugimo“ išreikšti, neapsieina be šiurkščių frazių, nepagarbaus elgesio demonstravimo. Tačiau mokyti bendravimo kultūros atsakant šiurkštumu į vaiko replikas neprotinga. Bendraukite su juo kaip su lygiu. Tegul vaikas pajunta savo reikšmingumą ir tuomet jam nereikės įrodinėti, kad jis „jau didelis“, – teigia psichologė J. Karvelienė.
Bendravimo su paaugliais subtilybės
Kaip bendrauti su paaugliu, kad būtumėte išgirsti ir suprasti pataria Vilniaus privačios gimnazijos psichologė J. Karvelienė: „Žiūrėkite į akis – ši gudrybė verčia išgirsti, kas sakoma. Kalbėkite trumpai ir tiksliai, nes vaikai tampa imlesni žinodami, jog jiems neteks išklausyti ilgo moralo. Kilus ginčui nekelkite balso – užuot pakėlę balsą, jį pritildykite ir pamatysite, kaip būsite išgirsti. Paaugliui svarbiau ne ką sakote, o ką darote. Nepasiduokite provokacijai – psichologiniai tyrimai rodo, kad paaugliai liaujasi elgęsi šiurkščiai, kai įsitikina, jog tai neefektyvu, todėl į šiurkštumą neatsakykite nieko“.
Jei jaučiate, kad paauglys meluoja išsiaiškinkite, kas skatina vaiką meluoti, kokia tema dažniausiai meluojama. Pagalvokite, kokį pavyzdį rodote: ar prašote, kad vaikas meluotų telefonu, jog jūsų nėra namie ir pan.
Pasak psichologės paauglys labai mėgsta ginčytis, tad būtinai išmėgins Jūsų tolerancijos ir kantrybės ribas. Jis pasiruošęs laužyti Jūsų nustatytas taisykles. Tačiau jei taisyklės atlaikys, jis būtinai atsirems į jas.
