Planuojant finansinę ateitį ir galimas paveldėjimo situacijas, labai svarbu suprasti, kaip Lietuvoje paveldimas turtas tais atvejais, kai miršta vienas iš sutuoktinių, o vaikų nėra. Tokiose situacijose paveldėjimas gali vykti pagal įstatymą arba pagal testamentą, o pasirinktas kelias gali turėti reikšmingų pasekmių gyvam likusiam sutuoktiniui ir mirusiojo giminaičiams.
Pagal Lietuvos teisę, mirus vienam iš sutuoktinių, pirmiausia visada atskiriama bendro sutuoktinių turto dalis. Gyvas likęs sutuoktinis išsaugo jam priklausančią pusę bendro turto, ir ši dalis nėra paveldima. Į palikimą įeina tik likusi pusė bendro turto bei visas mirusiojo asmeninis turtas, kuris buvo įgytas iki santuokos, paveldėtas ar gautas dovanų. Tik ši turto dalis vėliau paskirstoma paveldėtojams.
Jeigu mirusysis nepaliko testamento, taikomas paveldėjimas pagal įstatymą. Kai sutuoktiniai neturi vaikų, pagal Civilinį kodeksą paveldėtojais laikomi mirusiojo sutuoktinis ir jo tėvai. Tokiu atveju palikimas paskirstomas taip, kad sutuoktiniui tenka pusė palikimo, o kiekvienam iš mirusiojo tėvų – po ketvirtadalį. Tai reiškia, kad sutuoktinis paveldi ne tik jam jau priklausančią pusę bendro turto, bet ir papildomą dalį iš palikimo.
Jeigu vienas iš mirusiojo tėvų yra miręs, jo paveldėjimo dalis pereina mirusiojo broliams ir seserims, o jei jie taip pat mirę – jų vaikams. Ši dalis tarp jų padalijama lygiomis dalimis. Jeigu gyvi lieka tik sutuoktinis ir vienas iš tėvų, tuomet jie paveldi po lygiai – po pusę palikimo. Tais atvejais, kai nėra nei tėvų, nei brolių, nei seserų ar jų palikuonių, gyvas likęs sutuoktinis tampa vieninteliu paveldėtoju pagal įstatymą.
Jeigu mirusysis buvo sudaręs testamentą, paveldėjimas vyksta pagal jo valią, nes testamentas turi pirmenybę prieš paveldėjimą pagal įstatymą. Tai reiškia, kad turtas atitenka tiems asmenims ir tomis dalimis, kurios nurodytos testamente. Vis dėlto Lietuvos teisė numato privalomosios dalies institutą, kuris saugo tam tikrų artimųjų interesus.
Bevaikėje santuokoje teisę į privalomąją dalį turi tik mirusiojo tėvai, jeigu jie buvo mirusiojo išlaikomi arba turėjo teisę į išlaikymą. Jiems priklausanti privalomoji dalis sudaro pusę tos dalies, kuri jiems būtų tekusi paveldint pagal įstatymą. Jeigu mirusiojo tėvai yra mirę, jokie kiti giminaičiai, įskaitant brolius ar seseris, teisės į privalomąją dalį neturi, net jei pagal įstatymą jie būtų galėję paveldėti.
Apibendrinant galima teigti, kad bevaikėje santuokoje paveldėjimo rezultatas labai priklauso nuo to, ar yra sudarytas testamentas. Nesant testamento, sutuoktinis dažniausiai paveldi kartu su mirusiojo tėvais, o tam tikrais atvejais ir su kitais giminaičiais. Esant testamentui, sutuoktinis gali paveldėti visą turtą, tačiau gyvi mirusiojo tėvai tam tikromis sąlygomis gali turėti teisę į privalomąją dalį. Dėl šios priežasties bevaikėms poroms, siekiančioms aiškumo ir norinčioms išvengti galimų ginčų ateityje, testamentas yra viena svarbiausių ir patikimiausių teisinių priemonių.
