Vos per kelerius metus paštomatai tapo savaime suprantama miesto infrastruktūros dalimi tarsi bankomatai ar automatinės degalinės. Bet kai kurie paštomatai nuo šiol neturės nuolatinės savo vietos.
Vilniuje pradėjo veikti pirmieji mobilūs „Omniva“ paštomatai, kurie atrodo kaip įprasti įrenginiai, bet gali būti lengvai perkelti. Pirmieji du įrengti Geležinio Vilko ir Bičiulių gatvėse – vietose, kur šiuo metu fiksuojamas ypač aktyvus siuntų srautas. Tokios stotelės skirtos spręsti konkrečius logistikos iššūkius: padidėjusį klientų kiekį, sezoniškumą ar net trumpalaikius renginius.
„Paštomatų populiarumas auga kiekvieną mėnesį. Turime būti ne tik greiti, bet ir lankstūs – mobilūs paštomatai leidžia reaguoti į situaciją realiu laiku. Jei matome, kad vienoje vietoje susidaro didesnė apkrova, galime tiesiog perkelti įrenginį arčiau tų, kam jo reikia dabar“ – teigia „Omniva“ vadovas Lietuvoje Tadas Drunga.
Šiandien Lietuvoje veikia daugiau nei 1300 paštomatų. Vien „Omniva“ valdo paštomatų tinklą šalyje, apimantį daugiau kaip 300 miestų ir gyvenviečių. Įrenginių daugėja ne tik miestuose: paštomatai jau seniai pasiekė mažesnes bendruomenes, sodų bendrijas, miestelius, kur kurjeriai dažnai nevyksta kasdien.
Pasak rinkos stebėtojų, Lietuva yra tarp paštomatų naudojimo lyderių Europoje – per metus iš paštomatų išsiunčiama ir atsiimama dešimtys milijonų siuntų. Didžiausias aktyvumas fiksuojamas per šventes, tačiau net ir įprastu laikotarpiu paslaugos naudojamos intensyviai.
Šiais metais „Omniva“ planuoja išplėsti savo tinklą dar viena forma – bendruomenėms skirtomis siuntų dėžutėmis. Tai kompaktiški, baterijomis maitinami įrenginiai, kuriuos galima įrengti tose vietose, kur įprasto dydžio paštomatas netelpa arba jo pastatymui trukdo techniniai apribojimai. Nors šios dėžutės mažesnės, jų funkcionalumas nesiskiria – siuntas galima tiek siųsti, tiek atsiimti, taip pat paprastai ir greitai kaip naudojantis bet kuriuo kitu paštomatu.
Šios mobilios ir bendruomenėms pritaikytos formos leidžia paslaugą išplėsti į naujus taškus net ten, kur logistikos įmonės anksčiau turėjo pasikliauti tik kurjeriais ar siuntų punktais. Dėžutės veikia savarankiškai, be elektros prijungimo, joms pakanka įrengti saugią aikštelę ir suderinti vietą su bendruomene.
