Būsto ar naujo automobilio įsigijimas, atostogos Lietuvos pajūryje ar Pietų Europoje, įvairios pramogos ir buitį pagerinantys daiktai – visi šie poreikiai reikalauja tinkamo biudžeto paskirstymo. Balandžio 14-ąją – Finansinio raštingumo dieną Šiaulių banko privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui primena, kad finansinis saugumas yra kuriamas šeimoje ir norint užsitikrinti materialinę gerovę ir pasiekti savo finansinių tikslų, savo biudžetą planuoti yra būtina.
Šiaulių banko užsakymu „Spinter“ tyrimai atliktos apklausos rezultatai rodo, kad tik 22 proc. gyventojų turi sudarę šeimos ar asmeninį finansinį planą, o iš jų beveik pusė (46 proc.) jį yra numatę tik iki dvejų metų laikotarpiui, kas rodo gana trumparegišką žvilgsnį į ateitį. Anot dr. D. Kolmatsui kiekvieno asmens ar šeimos finansų planavimo pamatas yra biudžetas. Be jo sudėtinga paskirstyti ir kontroliuoti savo išlaidas. Dėl to biudžeto sudarymui turėtų tekti itin didelis dėmesys.
„Planuojant biudžetą rekomenduojama vadovautis vadinamąja 50/30/20 taisykle. Pagal ją pusė asmens ar šeimos pajamų turėtų būti atidedama būtinosioms išlaidoms, tokioms kaip paskolų įmokos, komunaliniai mokesčiai, transporto ir maisto kaštai. 30 proc. pajamų turėtų tekti kintamosioms išlaidoms. Tai įvairūs nebūtini pirkiniai, išlaidos dovanoms, pramogoms, kelionėms. Likusi dalis turėtų būti skiriama taupymui ir investavimui. Pastaroji dalis leidžia užsitikrinti didesnį finansinį stabilumą, padeda pasiekti finansinių tikslų, apsaugoti lėšas nuo infliacijos ir padidinti savo kapitalą“, – sako dr. D. Kolmatsui.
Taupymui ir investavimui galima paskirti po dešimtadalį pajamų arba daugiau, nes jis padeda išvengti pinigų nuvertėjimo dėl infliacijos poveikio. Jei padengus visas būtinąsias ir kintamąsias išlaidas lieka laisvų lėšų, dr. D. Kolmatsui rekomenduoja jas taip pat investuoti.
Planuoti biudžetą rekomenduoja su sutuoktiniu
Apklausos duomenys rodo, kad tik 38 proc. šalies gyventojų finansinius sprendimus priima kartu su partneriu – daugumoje šeimų tai vis dar yra gana individualu. Tai rodo, kad šeimos finansų planavimas neretai lieka vieno žmogaus atsakomybė, o ne bendras abiejų partnerių projektas.
„Efektyvus biudžeto planavimas turėtų prasidėti nuo atviro pokalbio šeimoje – apie poreikius, prioritetus, tikslus ir atsakomybes. Tik kalbantis galima pasiekti ilgalaikį susitarimą, kuriuo abu partneriai vadovausis spręsdami finansinius klausimus. Planuojant kartu lengviau įsivardinti ir turimą biudžetą, kas padės finansinių tikslų pasiekti daug lengviau“, – sako Šiaulių banko privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui.
Svarbi finansų valdymo dalis – investavimas
Dr. D. Kolmatsui pažymi, kad dažnas gyventojas investavimą vis dar įsivaizduoja, kaip tik labai pasiturintiems gyventojams ar profesionalams tinkančią sritį. Visgi, anot ekspertės, investavimas turėtų būti svarbia kiekvienos šeimos efektyvaus finansų valdymo dalimi.
„Jei visas dėmesys skiriamas tik taupymui, tuomet dalis sutaupytų lėšų perkamosios galios prarandama dėl infliacijos. Kitaip tariant, paprasčiausiai atidedamos ir sąskaitoje ar „kojinėje“ laikomos santaupos, priklausomai nuo infliacijos lygio, sparčiau ar lėčiau, bet nuvertėja. Nuo to iš dalies padeda apsisaugoti santaupų laikymas banko indėlių pavidalu – už indėlius gaunamos palūkanos, kurios gali atsverti infliacijos poveikį ar jį sumažinti. Visgi ambicingesnis tikslas būtų iš savo santaupų uždirbti, o tai padeda padaryti būtent investavimas“, – pažymi dr. D. Kolmatsui.
Ekspertės teigimu, norint sėkmingai investuoti nereikia būti finansų rinkų žinovu. Šiandien kiekvienam yra prieinami įvairūs savo pinigus įdarbinti leidžiantys instrumentai, tokie kaip III pakopos pensijų ir kiti investiciniai fondai. Įsigijus jų vienetų investicijų valdymas patikimas profesionalams.
„Daugeliui gyventojų investuojant palankiausia orientuotis į ilgesnį laikotarpį ir periodiškai investuoti mažesnes sumas. Tai leidžia išvengti trumpalaikių rinkų svyravimų poveikio ir sumažinti rizikas. Taip pat svarbu pasirinkti asmeninius investavimo tikslus atitinkančią investavimo strategiją. Tai gali padėti padaryti kvalifikuoti profesionalai. Svarbu atminti, kad investavimas skirtas ne tik jaunimui, o net ir pradėjus penkiasdešimties ar vėliau galima spėti uždirbti reikšmingą turtą“, – sako dr. D. Kolmatsui.
Būtina pasirūpinti pakankama finansine pagalve
Tiesa, dr. D. Kolmatsui pažymi, kad visų laisvų santaupų skirti tik investavimui nereikėtų. Kiekvienai šeimai taip pat svarbu sukaupti pakankamą finansinę pagalvę, kuri užtikrintų stabilumą netikėto pajamų praradimo atveju ar susiklosčius kitoms nepalankioms aplinkybėms.
„Tokia finansinė pagalvė, kurios svarba šiais neramiais laikais tik didėja, turėtų prilygti bent 6 mėnesių šeimos būtinųjų išlaidų sumai. Šie pinigai gali būti laikomi einamojoje banko sąskaitoje arba kaip neterminuotas indėlis. Tad, jei toks finansinis rezervas dar nėra sukauptas, šeimos biudžete didesnis dėmesys turėtų tekti taupymui, kas mėnesį pagal galimybes atsidedant didesnę dalį pajamų“, – sako dr. D. Kolmatsui.
Dr. D. Kolmatsui pabrėžia, kad finansinės pagalvės lėšos neturėtų būti naudojamos įvairioms nebūtinosioms išlaidoms – pirkiniams ar kelionėms. Tam gali būti nelengva atsispirti, todėl svarbu ugdyti savo finansinę drausmę ir discipliną.
Finansiniai įpročiai formuojasi nuo mažens
Tinkamus finansinius įpročius, Šiaulių banko atstovės teigimu, svarbu ugdyti nuo pat mažens. Dėl to planuojant savo finansus pagrindinių finansinio raštingumo taisyklių verta mokyti ir savo vaikus. Mažųjų ugdymas gali prasidėti nuo paprastų dalykų. Pavyzdžiui, parduotuvėje ar kitose kasdienėse situacijose vaikams turėtų būti padedama suprasti pinigų vertę, paaiškinama, kad norint įsigyti vieną ar kitą dalyką pirmiausiai reikia sutaupyti tam tikrą sumą pinigų.
„Svarbu, kad vaikai išsiugdytų gebėjimą projektuoti tam tikrus finansinius tikslus ir jų siekti. Tam gali labai pasitarnauti dienpinigiai. Jie yra tarytum vaikų pajamos. Disponuodami jomis mažieji gali išmokti dalį pinigų atsidėti ateičiai, kontroliuoti savo išlaidas, netgi susiplanuoti biudžetą. Žinoma, svarbu vaikams ne tik kas savaitę ar mėnesį duoti tam tikrą sumą pinigų, bet ir patarti, kaip su jais elgtis, tuo pačiu paliekant pakankamai laisvės priimti savarankiškus sprendimus ir mokytis patiems. Pavyzdžiui, per savaitę išleidęs visus mėnesiui skirtingus dienpinigius, vaikas pajus to pasekmes ir geriau supras išlaidų kontroliavimo būtinybę“, – sako dr. D. Kolmatsui.
Ekspertės teigimu, su vyresniais vaikais ir paaugliais taip pat verta pradėti kalbėtis ir apie investavimą. Paaugliams taip pat gali būti verta atidaryti ir jų pirmąsias investicines sąskaitas ar bent apdrausti juos investiciniu gyvybės draudimu, pamažu generuojant finansinį pagrindą jų ateičiai. Tai gali paskatinti jaunuolius pačius daugiau domėtis investavimo pasauliu.
Anot dr. D. Kolmatsui, planuojant šeimos finansus, svarbiausia savo finansinės gerovės nepalikti likimo valiai, o imtis aktyvių veiksmų, kurie leistų užsitikrinti tvirtą finansinį pagrindą, efektyviau panaudoti savo pajamas ir iš papildomai uždirbti.
