Laikas.lt
Adraino Chesserio nuotr.
Fotografas Adrainas Chesseris savo fotografijoje lengvų kelių neieško. Štai neseniai rašėme apie projektą „I Have Something To Tell You“, kuriame įamžintos jo artimųjų reakcijos išgirdus, kad Adrainas serga AIDS. Pavasarį pasirodė jo knyga „The Return“, kurioje jis publikuoja per šešerius metus keliaujant po Didžiuoju baseinu vadinamą Šiaurės Amerikos regioną sutiktų benamių portretus ir kasdienybę.
Didysis Baseinas (angl. Great Basin) yra didžiausias sausasis regionas Šiaurės Amerikoje. Regionas yra išsidėstęs Nevados, Jutos, Kalifornijos, Oregono, ir Aidaho valstijose.
Čia jis atsidūrė, kuomet negalėdamas susitaikyti su motinos mirtimi apsilankė tradicinėje vietinių indėnų ceremonijoje „Naraya“. Primityviai tariant – tai šokis, kurio metu rankomis susikibę ir ratu stovintys žmonės dalijasi savo energija, padedančia sveikti ir atsinaujinti pirmiausia Motinai Žemei, o paskui ir jos gyventojams. Kiekvienas rate stovintis asmuo savo mintis ir jausmus nukreipia būtent į tai, tikėdami nuo kiekvieno valios pastangų įvyksiančiu stebuklu.
Taigi šios gamtai duoklę atiduodančios ceremonijos metu menininkas susipažino su porele, gyvenančia lyg indėnai – gamtos apsuptyje. Šie sutikti žmonės supažindino jį ir su kitais tokį pat gyvenimo būdą propaguojančiais klajokliais. Visi jie minta tuo, ką pavyksta sumedžioti, sužvejoti, rasti gamtoje; miega palapinėse arba tiesiog po atviru dangumi. Didžiojo baseino klajokliai, nors ir gyvena bendruomenėmis, yra vienišiai, kuriems svarbiausia žmogaus ir gamtos ryšys.
Adrainą tai iš karto užbūrė ir privertė šešeriems metams nutaikyti į panašaus likimo žmones savo objektyvą: „Kai išgirdau apie štai tokį žmonių laisvą ir laukinę kasdienybę vis modernėjančiame pasaulyje, mano galvoje kažkas tiesiog sprogo“, – apie savo pirmas pažinties akimirkas su klajokliais pasakoja fotografas.
Jam priartėti prie atsiskyrusių nuo visuomenės žmonių padėjo indėnų ritualų žinovas ir praktikas Timothy White Eagle.
Adriano sutikta pora po Didįjį baseiną klajoja arkliais ar vežimais pagal metų laikus, kad būtų lengviau rasti geriamo vandens ir maisto. Jų suburtų žmonių grupė vadinasi „Coyote Camp“. Prie jos nuolat kažkas prisijungia ar nuo jos atsiskiria, tačiau Adriano sutikta pora yra nuolatiniai stovyklos nariai.
Vienas pagrindinių taip gyvenančių žmonių tikslų – duoti daugiau nei paimi. Tad jie ne tik valgo laukinius augalas, tačiau ir juos sėja. Žinoma, nepaisant gražių idėjų, juos nuolat iš privačių teritorijų kas nors išveja kaip valkatas ar benamius bastūnus.
Tačiau kaip ir visos gražios istorijos, taip ir ši turi tamsiąją pusę. Dauguma Didžiojo baseino klajoklių yra priklausomi nuo alkoholio, tabako ar net narkotikų, tad jie šiuos dalykus, žinoma, perka. O tai iki galo jiems neleidžia atsiriboti nuo įprasto gyvenimo. Keista, tačiau dauguma jų netgi turi savo tinklaraščius ar bent profilius „Facebook’e“.
Tačiau jų pačių teigimu, kad ir kaip būtų, jie vis tiek deda daugiau pastangų ieškant sąlyčio su gamta nei moderniai gyvenantys žmonės.
„Mano knygoje atsidūrę klajokliai nėra indėnų palikuonys, kaip būtų galima pagalvoti, dauguma jų net nėra amerikiečiai, o atvykėliai iš Europos. Kiekvienas jų savyje talpina įdomias istorijas: štai vienas – lytį pakeitęs, kitas – pernelyg radikalių politinių pažiūrų, kad galėtų gyventi įprastą šiuolaikinio žmogaus gyvenimą, kitas – vargšas, dar kitas – tiesiog atsiskyrėlis ir t. t. Aš pats esu gėjus, jausdamas didžiulį spaudimą augau mažyčiame Floridos miestelyje, tad puikiai suprantu jausmą, kai norisi pabėgti nuo pasaulio ir pasislėpti gamtos apsuptyje“, – apie knygos herojus ir savo patirtį pasakoja Adrianas.
Daugiau nuotraukų – galerijoje.
