Didžiausi vieši pasipriešinimai – nuo angliakasių iki hipių (Foto)

Laikas.lt

Protestai, streikai, revoliucijos – gyvos visuomenės įrodymai, lydintys žmonijos istoriją ir, žinoma, ją keičiantis. Išrinkome pačius įsimintiniausius masinius žmonių pasipriešinimus nepalankioms jiems normoms, reiškiniams… Daugumos jų vienintelis ginklas – susivienijimas.

Už taiką Vietnamo karo metu, 1965, Vašingtonas

Prieš Vietnamo karą buvo be galo daug masinių maišto proveržių, tačiau ši akimirka, kai keli jaunuoliai, netikėtai išnirę iš minios priešais ginkluotus kareivius ėmė kišti gėlės į jų ginklus, įstrigo ilgam. Taip frazė „Flower Power“ galutinai užsitarnavo išliekamąją vertę. Kiek vėliau vienas iš šių drąsuolių žuvo panašios kovos už taiką metu.

Pirmasis gėjų protestas arba Stonewall sukilimas, 1969 m., Niujorkas

Riaušės prasidėjo, kuomet policija įsiveržė „Stonewall Inn“ barą Grinviče. Tai buvo pirmas kartas, kuomet nemaža gėjų ir lesbiečių grupė pasipriešino neteisėtiems areštams. Tuo metu JAV policija rinkdavo duomenis apie gėjų barų lankytojus ir skelbdavo juos laikraščiuose, kad užtrauktų gėdą šiuose baruose užtiktiems žmonėms. Nuo jo prasidėjo seksualinių mažumų judėjimas visame pasaulyje ir iki šiol laikomas gėjų, lesbiečių ir transvestitų jėgos simboliu. 

Anglijos angliakasių streikas, 1984

Sukilėliai pralaimėjo prieš Margaret Thatcher vadovaujamą vyriausybę. Ir tai buvo vienas ryškiausių numalšintų pasipriešinimų pavyzdžių. Angliakasiai priešinosi prieš valstybės grobstomą turtą, tačiau darbo jėgos judėjimas buvo nugesintas.

Soveto studentų sukilimas, 1976, Pietų Afrikos Respublika

Soveto Studentai protestavo prieš afrikanso kalbos, kaip privalomo dalyko, įvedimą mokymosi įstaigose. Jo metu žuvo apie 600 žmonių, tarp kurių daugiausia buvo jaunimas ir vaikai. Liberalizmo šalininkas Nelsonas Mandela pateko į kalėjimą. Sukilėlius palaikė Didžioji Britanija.

Prahos pavasaris, 1968

Šiuo sukilimu buvo bandoma demokratizuoti Čekoslovakijos komunistinę sistemą, plėsti žmogaus teises, naikinti cenzūrą. Žmonės atsidūrė plikomis rankomis prieš tankus. Patys žinome, kokius Lietuvos įvykius tai mums primena… Sovietų valdžia protestą numalšino, tačiau tai atvėrė naujas galimybės čekų kultūrai, įkvėpė žmonėms drąsos…

Egipto revoliucija, 2011

Šis egiptiečių pavyzdys įrodo visuomenės vieningumo jėgą – jo metu nuverstas ilgus metus trukęs prezidento Hosnio Mubarako valdymas. Nedarbas, išaugęs skurdas, korupcija, pasipiktinimas minėto prezidento autokratiniu valdymu, maža visuomenės įtaka politiniame gyvenime – tapo sukilimo priežastimi. Revoliucijos varomoji jėga buvo egiptiečių jaunimas, daugiausia susikooperavęs per socialinius tinklus „Facebook“ ir „Twitter“.

Liepos revoliucija, 1830, Paryžius

Po tris dienas trukusių studentų sukeltų riaušių Prancūzija išsikovojo liberalią pilietinę monarchiją. Visuomenės bruzdėjimai prasidėjo, nes Prancūzijoje galiojančios liberalios konstitucijos, kuri teikė garantijas tikėjimo, žodžio, spaudos laisvės, piliečių lygybės prieš įstatymą, nuosavybės neliečiamumą, teisės nuolat buvo ribojamos įvairiais įstatymais. Vėliau pavieniai protestai peraugo į sukilimą.

Gandžio Druskos žygis, 1930, Indija

Mohandas Gandis per 24 dienas pėsčiomis įveikė apie 390 kilometrų. Žygį jis pradėjo su 78 pasekėjais, o baigė lydimas tūkstančių. Tai buvo vienas įsimintiniausių Indijos nepriklausomybės pasipriešinimų. Jis kilo dėl britų įvesto druskos įstatymo, apmokestinusio druską, o jos gamybą neturint leidimo skelbusio nelegalia. Dėl šio įstatymo vargingiausi žmonės kentė labiau nei dėl daugumos kitų. Deja, druskos mokestis buvo panaikintas tik po 16 metų, tačiau Gandžio žygis pakeitė viso pasaulio požiūrį į Indijos nepriklausomybę.

Pasaulinis protestas prieš karą Irake, 2003

Vasario 15 d. daugiau nei 10 milijonų žmonių aštuoniuose šimtuose pasaulio miestų išėjo į gatves protestuodami prieš karą Irake – tai tapo apskritai didžiausiu pasaulio istorijoje masiniu protestu. Jį dar labiau sustiprindavo kruvini įvykiai iš Irako.

Baltijos kelias, 1989, Lietuva-Latvija-Estija

650 km ilgio susikibusių žmonių grandinė, 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines, sustojusi sujungti trijų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną.  Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai susikibdami rankomis sudarė gyvą grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietų Sąjungos, išreikšdami norą būti laisvais.  Spėjama, kad iš viso kelyje stovėjo apie 2-2,5 mln. žmonių, iš jų apie 1 mln. – iš Lietuvos.