„SpaceX“ patvirtino preliminarų planą, kuris gali tapti kertiniu žingsniu siekiant pirmo per pusę amžiaus žmonių nusileidimo Mėnulyje. Tris svarbiausias datas jau žinome. Tai 2026 metų birželis, 2027 metų birželis ir 2028 metų rugsėjis. Kiekviena jų taps esminiu bandymu vertinant amerikiečių galimybes grįžti į kosmoso tyrinėjimo priešakines linijas.
Pirmasis ir sudėtingiausias žingsnis yra orbitalinis degalų papildymas. „SpaceX“ sieks atlikti jį 2026 metų birželį, perduodama kriogeninį kurą tarp dviejų orbitoje esančių „Starship“ kosminių laivų. Menkiausia klaida gali kainuoti ne tik visą misiją, bet ir sunaikinti kelių milijardų vertės aparatą bei sulėtinti programos eigą.
Šis bandymas būtinas. NASA aiškiai nurodė, kad be papildymo orbitoje Mėnulio lėktuvas „HLS“ negalės atlikti skrydžio atgal nuo Mėnulio paviršiaus. Todėl birželis yra generalinė repeticija visai „Artemis“ programai. Jei šis bandymas nepavyks, žmonių grįžimas į Mėnulį bus nukeltas neribotam laikui.
Nusileidimo bandymas ir pasirengimas „Artemis III“ misijai
Jei degalų perdavimas orbitoje pavyks, 2027 metų birželį „SpaceX“ atliks pirmąjį bandomąjį „Starship HLS“ nusileidimą Mėnulyje. Šis bandymas bus visiškai autonominis. Nenumatyta rinkti mėginių ar vykdyti mokslinių tyrimų. Pagrindinis tikslas yra parodyti, kad laivas gali saugiai nutūpti ir pakilti nuo Mėnulio paviršiaus.
Tik tada 2028 metų rugsėjį bus galima startuoti su „Artemis III“. NASA stipriai spaudžia „SpaceX“ ir „Blue Origin“ spartinti darbus, nes Kinija atvirai deklaruoja ketinanti atlikti žmonių nusileidimą Mėnulyje iki 2030 metų. Tai jau ne vien technologijų, bet ir valstybės prestižo klausimas. JAV nenori prarasti lyderystės, kurią turėjo nuo ankstyvojo kosmoso lenktynių laikotarpio.
Tuo pat metu „SpaceX“ aktyviai atnaujina „Starship“ konstrukciją. „V3“ versija, kurios bandomasis skrydis numatytas sausį, turi patobulintus variklius, naujas šilumines sistemas ir tikslesnę skrydžio kontrolę. Tai reiškia ne tik didesnį efektyvumą, bet ir didesnį patikimumą vykdant sudėtingas misijas.
Naujos konstrukcijos, nauji bandymai ir gamybos centras Floridoje
Teksaso Starbase buvo eksperimentų poligonas. Nauja bazė Floridoje taps masinės gamybos vieta. NASA Kennedy kosmoso centre jau stovi nauja „Starship“ starto aikštelė, o „LC-37“ ruošiama būsimoms misijoms. Tai leidžia „SpaceX“ sumažinti riziką, jei Teksase susidurtų su reguliavimo kliūtimis.
Roberts Road teritorijoje sparčiai auga „Gigabay“ gamykla. Jos aukštis sieks apie 116 metrų. Čia bus gaminamos „Super Heavy“ pakopos, kurios vienu metu paleis trisdešimt tris „Raptor“ variklius. Tai taps širdimi tiek Mėnulio, tiek būsimo Marso laivo versijoms.
Nors „Starship“ dar neatliko nė vieno orbitinio degalų papildymo, „SpaceX“ tęsia darbus Marsui skirtai versijai. „Super Heavy“ projektas sukurtas ilgoms kelionėms tarp planetų, o NASA pasinaudoja šia architektūra savo tikslams. Planas 2026 – 2028 metams yra techniškai įmanomas, tačiau logistiškai jis yra didžiulis iššūkis visai komandai. Geopolitiškai šis tempas laikomas būtinu. Jei ne JAV ir „SpaceX“, Mėnulio paviršių pirmieji po penkiasdešimties metų gali pasiekti Kinijos astronautai.
„Starship“ spartėja, nes laikas spaudžia
Nepaisant diskusijų apie Eloną Muską, „SpaceX“ šiuo metu valdo vienintelę realiai egzistuojančią sistemą, galinčią nuskraidinti žmones iš Mėnulio orbitos į paviršių ir grąžinti atgal. Todėl kiekvienas jų testas yra svarbus. Nuo „V3“ bandomojo skrydžio iki starto aikštelių statybos ir istorinio degalų papildymo orbitoje.
Birželis 2026 metų kalendoriuje jau pažymėtas kaip data, kuri gali nulemti viso „Artemis“ projekto ateitį. Jei šis bandymas pavyks, prasidės nauja žmonijos kosmoso tyrinėjimo era. Jei ne, amerikiečių planai bus rimtai sukompromituoti. Todėl kosmoso industrija šios datos laukia su didžiuliu nerimu ir nekantrumu.
