Tinkamai atliktas vaismedžių ir vaiskrūmių genėjimas rugpjūčio mėnesį gali lemti tiek šių metų vaisių skonį bei kokybę, tiek ir kitų metų derlių.
Būtent dabar yra metas, kai reikėtų iškarpyti perteklines šakas ir įleisti daugiau saulės į medžių lają, o tai ypač svarbu slyvoms bei kriaušėms, nes jos paskutinį kartą gauna gyvybiškai reikalingos energijos. Darbas nėra sudėtingas, tačiau jo nauda išryškėja per ilgesnį laikotarpį.
Genint augalus šiltuoju metų laiku, siekiama ne skatinti naujų ūglių augimą, kaip daroma žiemą, o paspartinti vaisių brendimą ir sustiprinti medį kitam sezonui. Praskiedus lają, saulės spinduliai pasiekia net ir giliai pasislėpusius vaisius, o geresnė oro cirkuliacija sumažina grybinių ligų plitimą.
Šiuo laikotarpiu būtina šalinti šių metų augintus, pernelyg tankinančius ūglius, kurie trukdo vaisiams ir konkuruoja dėl maisto medžiagų. Pašalinus maždaug ketvirtadalį arba trečdalį lapijos, vaisiuose padaugėja cukraus, jie greičiau nusidažo ir tampa aromatingesni.
Vasarą, kai šilto oro kiekis ribotas, toks metodas padeda kuo geriau išnaudoti šilumą. Taip pat tai paruošia medžius žiemos poilsiui. Dirbti reikėtų sausu, giedru oru, naudoti švarius, aštrius įrankius ir nedaryti didelių žaizdų.
Genint per stipriai, medžiai gali nusilpti ir nesugebės išmaitinti vaisių. Todėl svarbu laikytis saiko.
Kokius augalus būtina genėti rugpjūtį?
- Abrikosai – labai jautrūs šviesos trūkumui. Jei centre auga kryžiuotai išsidėsčiusios šakos, vaisiai lieka neskoningi, lėtai noksta. Pašalinus šias šakas, gerėja oro cirkuliacija, mažėja grybinių ligų pavojus, o vaisiai tampa saldesni ir gražesni. Rekomenduojama šakeles trumpinti virš 2–3 lapo nuo vaisiaus.
- Slyvos – vasaros metu šakos neretai nulinksta ar net lūžta nuo gausaus derliaus. Svarbu praretinti tiek vaisius, tiek šakas. Vaisius reikėtų palikti kas 5–7 cm, o mažas, nederančias šakeles – šalinti. Taip užtikrinamas vienodesnis vaisių dydis, skonio gerėjimas ir sumažėja ligų tikimybė.
- Obelys – rugpjūtį vaisiai aktyviai kaupia sultis, todėl tai idealus metas pašalinti vienmečius ūglius virš 2–3 lapo nuo paskutinio obuolio. Tokiu būdu saulė pasiekia ir giliau esantį derlių. Genėjimas ypač reikalingas veislėms su tankia laja, kad būtų sumažinta kekerinių ligų rizika.
- Kriaušės – ypač jei formuojamos špaleriu, reikia šalinti vidų užtamsinančias šakas bei konkuruojančius stiebus. Tai padeda vaisiams vienodai nokti, o medis daugiau dėmesio skiria ne lapams, o vaisiams bei žiedpumpurių formavimui. Tokia korekcija taip pat sumažina kenkėjų plitimą.
- Svarainiai – tankiai lapuotas medis linkęs paslėpti vaisius, kurie dėl šviesos trūkumo noksta ilgai. Rugpjūtį, kai vaisiai ima keisti spalvą, reikėtų sutrumpinti naujus ūglius iki 2–3 tarpubamblių. Geriau apšviesti vaisiai greičiau noksta, kaupiasi cukrus, o atviresnė laja greičiau išdžiūsta po lietaus.
- Persikai – ypač vertina vasaros pabaigos genėjimą, nes po derliaus augalas gali daugiau energijos skirti žiedpumpurių formavimui ir pasiruošti žiemai. Reikia šalinti vertikalias, stipriai augančias šakas („vilkus“) bei atverti medžio centrą, kad prasiskverbtų daugiau saulės. Toks medis geriau atsparus šalčiams, o kitų metų vaisiai – gausesni ir kokybiškesni.
Reguliariai atliekamas švelnus vasaros genėjimas gerina vaisių kokybę, paruošia medžius žiemai ir leidžia sumažinti žiemos darbų kiekį. Tai viena iš tų priežiūros priemonių, kurios poveikį pajusite tiek dabar, tiek kitą sezoną.
