Didžioji Gizos piramidė jau šimtmečius žavi mokslininkus ir istorijos entuziastus. Nors dauguma archeologų sutaria dėl jos amžiaus ir paskirties, italų inžinieriaus Alberto Doninio pasiūlyta teorija mėgina iš esmės perrašyti šios ikoniškos konstrukcijos istoriją.
Jo taikomas uolienų erozijos analizės metodas kelia klausimą, ar piramidė galėjo būti pastatyta dešimtimis tūkstančių metų anksčiau, nei teigiama dabartiniame moksliniame konsensuse.
Ką sako tradicinis mokslas?
Pagal nusistovėjusią archeologų poziciją, Didžioji Gizos piramidė buvo pastatyta apie 2560 m. pr. Kr., Senosios Karalystės laikotarpiu, kaip faraono Cheopso kapavietė. Šią datą pagrindžia archeologiniai radiniai, tekstiniai šaltiniai ir radiokarboninio datavimo rezultatai.
Vis dėlto piramidė išlieka diskusijų objektu, ypač alternatyvių tyrėjų, ieškančių netradicinių paaiškinimų jos kilmei ir funkcijai.
Santykinės erozijos metodas (REM)
Alberto Donini savo hipotezę grindžia santykinės erozijos metodu (REM). Šis metodas remiasi skirtingų, tačiau tos pačios medžiagos paviršių erozijos palyginimu, kai jie aplinkos veikiami nevienodą laiką.
Inžinierius teigia, kad piramidės pamate esančios kalkakmenio plokštės ne visada buvo atidengtos vienodai. Dalis jų ilgą laiką buvo uždengtos apdailos akmenimis, kurie, anot jo, buvo nuimti viduramžiais, o kitos plokštės esą išliko veikiamos aplinkos nuo pat statybos pradžios.
Matavimai ir rezultatai
Donini atliko matavimus dvylikoje taškų aplink piramidės pamatą. Jis vertino tiek duobėtąją eroziją, tiek bendrą akmens nusidėvėjimą, bandydamas nustatyti prarasto tūrio skirtumus.
Viename pavyz skaičiavimai parodė maždaug 5700 metų trukusį atmosferos poveikį. Tačiau kituose taškuose rezultatai rodė gerokai ilgesnius laikotarpius – nuo 20 iki 40 tūkst. metų.
Statistinė analizė ir išvados
Taikydamas statistinį modeliavimą ir Gauso tikimybės kreivę, Donini pateikė labai plačią galimo statybos laikotarpio amplitudę. Jo teigimu, esą yra 68,2 proc. tikimybė, kad piramidė galėjo būti pastatyta tarp 9000 ir 36 000 m. pr. Kr.
Vis dėlto pats autorius pabrėžia, kad REM nėra tikslus datavimo metodas: jis leidžia tik apytiksliai įvertinti amžiaus eilę, bet nesuteikia galutinės datos.
Kodėl ši teorija kelia abejonių?
Tokios išvados iš esmės prieštarauja dabartinei žmonijos civilizacijos raidos sampratai. Jos reikštų, kad sudėtinga akmens architektūra galėjo egzistuoti dar vėlyvajame paleolite – laikotarpiu, kuriam nėra patikimų archeologinių įrodymų.
Be to, erozijos greitį gali lemti daugybė veiksnių: drėgnesnis senovės Egipto klimatas, smėlio danga, žmogaus veikla, pastarųjų šimtmečių tarša ir šiandieninis intensyvus turistų srautas.
Archeologinio konteksto trūkumas
Dar viena esminė problema – Doninio analizė pateikiama atskirai nuo platesnio archeologinio konteksto. Joje neaptariami rašytiniai šaltiniai, įrankių paliktos žymės, su piramide susijusių organinių medžiagų datavimas ar bendra istorinė chronologija.
Svarbu ir tai, kad tyrimas kol kas nėra recenzuotas autoritetinguose archeologijos ar geologijos mokslo žurnaluose.
Kas yra Alberto Donini?
Alberto Donini nėra archeologas – jis inžinierius ir buvęs mechanikos dėstytojas. Ankstesni jo darbai daugiausia siejami su alternatyviomis istorijos interpretacijomis, o ne su recenzuojamais moksliniais tyrimais.
Autorius pripažįsta, kad jo hipotezei būtini papildomi, nepriklausomi tyrimai, ir kviečia mokslo bendruomenę ją tikrinti.
Apibendrinimas
Nors Doninio teorija intriguoja ir skatina diskusijas, šiuo metu ji neturi pakankamo mokslinio pagrindo, kad pakeistų nusistovėjusį Didžiosios Gizos piramidės datavimą.
Kol nebus pateikta platesnė, recenzuota ir archeologiškai pagrįsta analizė, ši hipotezė išlieka įdomi, tačiau labai spekuliatyvi alternatyva.
