Likimas turi savų ironijų, ypač tada, kai nuo vienos datos gali priklausyti Katalikų Bažnyčios ateitis. Artėjant slaptam konklavos posėdžiui, kuriame bus renkamas naujasis popiežius, dėmesio centre atsidūrė ne vien teologinės kryptys ar favoritų sąrašai, bet… gimtadienio data.
Kardinolas Philippe Ouédraogo iš Burkina Faso gali būti pašalintas iš balsavimo teisę turinčių dvasininkų rato vien dėl to, kad niekas tiksliai nežino, kada jis gimė. Skirtumas tarp dviejų datų – vos kelių savaičių. Tačiau Vatikano taisyklė aiški – kardinolai, sulaukę 80 metų, netenka teisės balsuoti.
Todėl, jei paaiškėtų, kad Ouédraogo vis dėlto peržengė šią amžiaus ribą, jo dalyvavimas konklavoje galėtų tapti rimtu iššūkiu pačiam rinkimų rezultatui. Šis atvejis, nors ir skamba neįtikėtinai, meta rimtą šešėlį ant Vatikano vidinių procesų ir verčia klausti: ar tokie formalumai gali iš esmės paveikti milijonų tikinčiųjų likimą?
Kardinolas Philippe Ouédraogo teigia, kad jo gimimo data niekada nebuvo tiksliai nustatyta. Kaip jis pats pasakojo, augo kaime, kur nebuvo nei ligoninių, nei mokyklų. Vaikai gimdavo namuose, be jokių dokumentų.
Vėliau, kai Ouédraogo stojo į kunigų seminariją, administracijos patogumui jam buvo priskirta atsitiktinė data – sausio 25 diena. Tačiau oficialūs Burkina Faso metrikacijos duomenys jam vėliau priskyrė gruodžio 31 dieną, kuri dažnai skiriama tiems, kurių tikra gimimo diena lieka nežinoma.
Šiandien situacija tokia: jei laikomasi ankstesnių duomenų, kardinolas jau peržengė 80 metų ribą. Tačiau jei remiamasi vėlesne registracija, jis tebėra 79-erių ir turi teisę dalyvauti balsavime.
Konstitucinė painiava ir rizika rinkimų legitimumui
Vatikano taisyklės konklavai kategoriškos – rinkimuose gali dalyvauti tik jaunesni nei 80 metų kardinolai. Jei Ouédraogo būtų įtrauktas į konklavą ir paaiškėtų, kad jis viršijo leistiną amžių, rinkimų teisėtumas galėtų būti ginčijamas.
Kai kurie komentatoriai šį atvejį vadina „laiko sustabdymo triuku“, o italų spaudoje net pasirodė antraštė: „Kardinolas, kuris atjaunėjo metais, kad patektų į konklavą.“
Tai nebūtų tik biurokratinis nesusipratimas, konservatyvus Ouédraogo galėtų tapti svarbiu balsu tradicinių jėgų stovykloje, siekiančioje pakeisti popiežiaus Pranciškaus labiau atvirą politiką LGBT klausimais bei kitomis jautriomis temomis.
Ne tik amžius, bet ir svarba
Ouédraogo tapo kardinolu 2014 metais, kai jį šiam postui paskyrė pats popiežius Pranciškus. Jis žinomas kaip interreliginio dialogo šalininkas Burkina Fase, kur daugiau nei pusė gyventojų yra musulmonai, apie penktadalį – katalikai, o likusieji išpažįsta protestantizmą ar tradicinius tikėjimus.
Jo nuosaikus, bet tvirtas požiūris leido jam pelnyti pagarbą ne tik savo šalyje, bet ir platesniame Vatikano kontekste. Todėl sprendimas dėl jo dalyvavimo rinkimuose gali turėti ne tik teisinį, bet ir ideologinį svorį.
Ne vienintelis pokytis kandidatų sąraše
Iš pradžių buvo planuota, kad į Siksto koplyčią įžengs 135 kardinolai. Tačiau du jų, John Njue iš Kenijos ir Antonio Cañizares Llovera iš Ispanijos, atsisakė dalyvauti dėl sveikatos problemų. Todėl galutinis balsavimo teisę turinčiųjų skaičius sumažėjo iki 133. Jeigu Ouédraogo visgi būtų pašalintas, šis skaičius dar labiau sumažėtų, tai padidintų kiekvieno likusio balso svarbą.
Šis atvejis, nors ir skamba tarsi iš tragikomedijos scenarijaus, kelia svarbius klausimus apie Vatikano administracijos tikslumą, dokumentų registravimo procesus ir net apie šiuolaikinės Bažnyčios pasirengimą susidurti su tokio pobūdžio iššūkiais.
Ouédraogo atvejis primena, kad net mažas formalumas, toks kaip gimimo data, gali tapti pasaulinės reikšmės katalikų bendruomenės drama. Ar kardinolas pateks į konklavą, paaiškės artimiausiomis dienomis. Tačiau aišku viena – šis „amžiaus ginčas“ jau dabar pakeitė konklavos nuotaikas ir priminė, kad net patys dieviškiausi sprendimai kartais priklauso nuo pasaulietiškų detalių.
