Pastaruoju metu didelio atgarsio sulaukė derybos tarp Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos dėl importo muitų, taikomų europietiškiems automobiliams. Nors anksčiau buvo skelbiama, kad nuo rugpjūčio gali būti įvestas net 30 procentų muitas, šio scenarijaus pavyko išvengti.
Po derybų tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen sutarta, kad muitų tarifas automobiliams ir kitiems pramonės sektoriams sieks 15 procentų. Tai kompromisas, kurį vieni vertina kaip laimėjimą, o kiti kaip per ankstyvą nuolaidą amerikiečiams.
Sekmadienį vykusiame susitikime Škotijoje abi pusės pasiekė svarbų susitarimą. 15 procentų muitas bus taikomas daugeliui ES eksportuojamų produktų, tarp jų ir automobiliams bei puslaidininkiams, kurie yra itin svarbūs šiuolaikinei automobilių pramonei. Nors šis tarifas vis dar reiškia pabrangusias europietiškas transporto priemones JAV rinkoje, tai gerokai švelnesnis variantas nei iš pradžių numatytas 30 procentų tarifas.
Dar prieš Donaldo Trumpo iniciatyvas, kai JAV prezidentu buvo Joe Bidenas, importo muitas automobiliams iš Europos siekė vos 2,5 procento. Tačiau Trumpas įvedė papildomą 25 procentų mokestį, o pastaruoju metu buvo grasinama dar didesniu mokesčių augimu. Atsižvelgiant į tai, dabartinė 15 procentų riba vertinama kaip kompromisas, kuris suteikia bent šiek tiek aiškumo ir stabilumo verslui bei vartotojams abiejose Atlanto pusėse.
Dalis produktų atleidžiama nuo muitų visiškai
Be automobilių, susitarimas numato ir nulinio muito taikymą kai kuriems kitiems produktams. Tarp jų yra visi lėktuvai ir jų dalys, kai kurie chemijos produktai, generiniai vaistai, puslaidininkių įranga, atskiri žemės ūkio produktai, natūralūs ištekliai ir svarbios žaliavos. Planuojama, kad ši nulinio muito prekių sąrašas ateityje bus išplėstas, jei dvišalės derybos vyks sklandžiai.
Kartu su muitų susitarimu Ursula von der Leyen taip pat paskelbė apie naują energetikos susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis. Pagal jį Europos Sąjunga per trejus metus iš JAV pirks suskystintų gamtinių dujų už 750 milijardų eurų. Tai reiškia po 250 milijardų eurų kasmet ir yra susieta su Trumpo kadencijos trukme. Tokiu būdu ES tikisi sumažinti priklausomybę nuo rusiškų energetinių išteklių, kurie vis dar patenka į Bendriją netiesioginiais keliais.
Europos Komisijos pirmininkė atkreipė dėmesį, kad Rusijos dujos ir nafta tebėra problema, todėl JAV siūlomas energijos šaltinis yra ne tik pigesnis, bet ir patikimesnis. Visgi šis sandoris, kaip ir susitarimas dėl muitų, susilaukė nemažai kritikos.
Sutarimas sukėlė nepasitenkinimą Europoje
Netrukus po susitarimo paskelbimo kai kurie Europos politikai ir žiniasklaida ėmė garsiai abejoti jo nauda. Prancūzijos ministrai Benjamin Haddad ir Marc Ferracci pažymėjo, kad naujosios taisyklės sukuria tam tikrą stabilumą, tačiau jos esą yra neproporcingos. Jų nuomone, būtinos papildomos derybos siekiant labiau subalansuoti prekybos santykius su JAV, ypač paslaugų ir skaitmeninės ekonomikos srityje.
Dar griežčiau situaciją vertina Ispanijos spauda. Vienas didžiausių šalies dienraščių pasisakė, kad susitarimas yra nepalankus Europos Sąjungai. Jų vertinimu, ES turėjo stipresnes derybines pozicijas, nes yra pagrindinis JAV prekybos partneris. Taip pat išreikštas susirūpinimas, kad energijos tiekimo susitarimas su Amerika gali reikšti naujos priklausomybės pradžią, tik šį kartą ne nuo Rusijos, o nuo JAV.
Derybos tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų baigėsi kompromisu, kuris padeda išvengti itin didelių muitų ir užtikrina bent laikiną stabilumą rinkose. Tačiau šis susitarimas dar ne kartą bus vertinamas ir analizuojamas tiek politiniu, tiek ekonominiu lygmeniu. Kritika rodo, kad daliai Europos šalių svarbūs ne tik trumpalaikiai tarifų sprendimai, bet ir ilgalaikė prekybos strategija, kurioje svarbu išlaikyti pusiausvyrą, konkurencingumą ir energetinį saugumą.
