Saldumynai dažnai tampa kasdienio pasilepinimo dalimi. Parduotuvėse pasirinkimas stulbinantis – lentynos lūžta nuo įvairių rūšių šokolado. Kartais tenka praleisti gerą minutę, kol apsisprendžiama, kuri plytelė keliaus į pirkinių krepšį.
Tačiau vieną iš jų, dažnai perkamą, vertėtų visgi palikti lentynoje. Pasak mitybos specialistų, ji ne tik mažai naudinga, bet gali ir pakenkti sveikatai. Daugelis vis dar nežino, kad skirtingos šokolado rūšys turi visiškai nevienodą poveikį organizmui.
Ne viskas, kas saldu, yra verta būti valgomajame stalčiuje. Rinkdamiesi šokoladą dažnai vadovaujamės skoniu arba reklama, tačiau tai klaida. Kai kurie variantai sukurti tik dėl vizualinio efekto ar priedų gausos, neturint realios maistinės vertės. Tokie pasirinkimai gali tapti nepageidaujamų įpročių dalimi.
Šiandien vis daugiau specialistų viešai kalba apie produktus, kuriuos reikėtų vartoti su itin didele atsarga. Vienas jų – mitybos specialistė, kuri paaiškina, kuo pavojinga viena konkreti šokolado rūšis. Ir nors dažnam ji atrodo nekalta – situacija kur kas rimtesnė nei atrodo.
Kuri šokolado rūšis pripažinta prasčiausia?
Pasak dietologės, dažniausiai kritikuojamas pasirinkimas – tai baltoji šokolado plytelė. Ji, nors ir pristatoma kaip šokoladas, iš tiesų turi itin mažai to, kas šokoladą iš tikrųjų daro šokoladu – kakavos. Vietoje to joje dominuoja rafinuotas cukrus, sausas pienas ir pigus riebalų šaltinis – dažniausiai tai palmių aliejus.
Šios sudedamosios dalys organizmui nėra palankios. Reguliarus tokio produkto vartojimas prisideda prie lėtinio uždegimo organizme, padidina atsparumą insulinui, skatina kūno svorio augimą. Galiausiai tai gali baigtis rimtomis diagnozėmis – nuo cukrinio diabeto iki širdies ir kraujagyslių ligų.
Kartu su blogesne bendra savijauta atsiranda ir kasdienybės apribojimų: judėjimas tampa sunkesnis, atsiranda nuovargis, sumažėja motyvacija. Įdomu tai, kad kaloringumo požiūriu baltoji šokolado plytelė dažnai skiriasi nežymiai nuo juodojo varianto, bet maistine verte pralaimi daugeliu aspektų.
Kaip pasirinkti šokoladą protingai?
Pirkdami šokoladą pirmiausia turėtumėte žvilgtelėti į sudėtį. Tikras šokoladas turėtų prasidėti nuo kakavos – ir tai galioja tiek juodajam, tiek pieniškam. Juodame šokolade kakavos turėtų būti bent 70 proc., o pieniškame – ne mažiau kaip 25 proc.
Kuo daugiau kakavos, tuo didesnė tikimybė, kad šokoladas turi antioksidacinių savybių ir teigiamai veikia nuotaiką bei širdies veiklą. Reikėtų taip pat vengti papildomų dirbtinių priedų, emulsiklių ar dažiklių.
Ypač tais atvejais, kai šokoladas pristatomas kaip ypatingas, bet sudėtyje rasite vos kelis procentus kakavos – tai aiškus signalas, kad vietoje tikros naudos gausite tik cukraus pliūpsnį ir tuščias kalorijas.
Kitas dalykas – riebalų šaltinis. Geriausia, kai šokolado sudėtyje yra kakavos sviesto, o ne pigesnių alternatyvų, kaip palmių aliejus.
Nors pastarasis leidžia ilgiau išlaikyti produkto galiojimo laiką ir mažina kainą, jis neturi vertingų savybių, be to, gali padidinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje.
Kodėl baltosios šokolado plytelės sulaukia tokios kritikos?
Baltasis šokoladas dažnai vilioja vizualiai – jis tinka tortams, dekoravimui, dovanų rinkiniams. Tačiau tai, kas atrodo estetiškai, nebūtinai yra sveika.
Trūkstant kakavos, baltojo šokolado sudėtyje beveik nelieka antioksidantų, magnio ar geležies, kurių gausu juodajame šokolade. Tai reiškia, kad vartotojas gauna saldų desertą, bet be jokios realios naudos organizmui.
Be to, vartojant tokio tipo produktą dažnai padidėja noras saldinti ir kitus patiekalus. Cukrus tampa ne tik skoniu, bet ir įpročiu – organizmas nuolat reikalauja daugiau, o jautrumas jo poveikiui mažėja.
Tai dar labiau skatina nutukimą bei medžiagų apykaitos sutrikimus. Jei ieškote šokolado, kuris būtų ne tik skanus, bet ir draugiškas sveikatai – rinkitės kuo natūralesnį, su aukštu kakavos kiekiu, be perteklių cukraus ir priedų. O baltąją šokolado plytelę geriausia laikyti retu išskirtinumu – ne kasdieniu desertu.
