Menas ir mokslas neretai susilieja į neįprastus projektus, kurie priverčia pažvelgti į istoriją visiškai naujai. Vienas tokių projektų yra „Dinosaur Choir“, pelnęs apdovanojimų už savo originalumą ir kūrybiškumą.
Jo tikslas yra atkurti priešistorinio pasaulio garsus, naudodamas specialiai sukurtus muzikos instrumentus, paremtus dinozaurų anatomija. Vizualūs šių gyvūnų atkūrimai jau seniai vilioja žiūrovus muziejuose ir kino teatruose, tačiau garsai išlieka paslaptimi.
Kino industrijos naudojami riaumojimai, nors įspūdingi, greičiausiai neturi nieko bendra su tikraisiais dinozaurų balsais. Projekto kūrėjai siekia pasiūlyti moksliškai pagrįstą alternatyvą.
Remiantis šiuolaikinių paukščių, tai artimiausių dinozaurų giminaičių tyrimais, labiau tikėtina, kad šie gyvūnai skleidė burbuliuojančius, bumčiančius, cypsinčius ar niurzgančius garsus. Būtent tokią garsinę aplinką menininkai nori atkurti savo unikaliu muzikiniu projektu.
Kaip gimė idėja?
„Dinosaur Choir“ sukūrė menininkė ir muzikantė Courtney Brown iš Pietų metodistų universiteto Teksase kartu su pramoniniu dizaineriu Cezary Gajewski iš Alberto universiteto Kanadoje. Jie sujungė meną, technologijas ir paleontologinius tyrimus į vieną bendrą viziją.
Projekto esmė yra ne tik išrasti keistus instrumentus, bet ir perteikti tai, kaip galėjo skambėti priešistorinis pasaulis. Kiekvienas instrumentas yra sukurtas pagal konkretaus dinozauro anatomiją, todėl atspindi tikėtinus garsinius gebėjimus.
Pirmasis tokio orkestro „muzikantas“ tapo korytozauras, žinomas dėl išskirtinės keteros ant galvos. Manoma, kad ši tuščiavidurė struktūra leido jam pūsti orą ir skleisti žemus, toli girdimus garsus.
Pirmasis instrumentas
Instrumento kūrimui buvo panaudoti korytozauro kaukolės kompiuterinės tomografijos duomenys. Pagal juos atkurti sudėtingi vamzdžių ir ertmių kanalai, kurie vėliau buvo atspausdinti 3D technologija. Taip gimė unikalus muzikos instrumentas, atkuriantis senovinius rezonansus.
Šiuo metu instrumente integruota skaitmeninė „balso dėžutė“ ir garsiakalbis. Be to, prijungta kamera ir mikrofonas leidžia užfiksuoti atlikėjo lūpų judesius bei vibracijas, kurios dar labiau keičia sklindantį garsą. Rezultatas, tai gyvas, gilus ir neįprastas balsas, kuris primena, kaip galėjo skambėti šie gyvūnai Kreidos periodo pelkynuose.
Ateities vizija
Korytozauras yra tik pirmasis „choro“ narys. „Courtney Brown“ planuoja sukurti ir kitų dinozaurų instrumentus. Tarp jų ir kilozauro balsą, kuris, kaip paaiškėjo, turėjo netikėtai paukštišką balso aparatą.
Menininkai siekia, kad ateityje atsirastų visas Dinozaurų choras, galintis atlikti tiek improvizuotas, tiek iš anksto sukurtas muzikines programas. Tokie pasirodymai galėtų tapti ne tik meno renginiais, bet ir edukacinėmis patirtimis, jungiančiomis mokslą, istoriją ir muziką.
Kaip teigia pati projekto autorė, tai yra galimybė mokytis, kurti ir patirti kartu, pasitelkiant muziką ir technologijas, kad būtų galima priartėti prie tolimos praeities garsinio pasaulio.
Menas, mokslas ir fantazija
„Dinosaur Choir“ yra puikus pavyzdys, kaip menas gali papildyti mokslą ir kartu pasiūlyti visiškai naują patirtį. Nors niekada nesužinosime tikrojo dinozaurų balso, tokie projektai leidžia priartėti prie jų pasaulio labiau nei bet kada anksčiau.
Ši iniciatyva jungia modernias technologijas, senovės fosilijų tyrimus ir žmogaus vaizduotę. Tai ne tik koncertas ar meno kūrinys, tai kvietimas išgirsti istoriją kitaip, nei esame įpratę. Jei vizija bus įgyvendinta, ateityje galėsime išgirsti visą priešistorinį chorą, kuris sujungs praeitį ir dabartį vienoje nepaprastoje muzikos kelionėje.
