Vienas iš šiuolaikinių dirbtinio intelekto (DI) technologijų pradininkų, informatikos profesorius Džefris Hintonas teigia, kad jau 2026 metais DI gali lemti masines darbo vietų netektis. Pasak jo, dirbtinis intelektas vystosi taip sparčiai, kad ima kelti grėsmę ne tik rutininius darbus dirbantiems žmonėms, bet ir daugeliui vadinamųjų „baltųjų apykaklių“ profesijų.
Apie tai 2024 m. fizikos srities Nobelio premijos laureatas Hintonas kalbėjo interviu CNN laidai „State of the Union“.
„Matysime, kaip DI taps dar geresnis. Jis jau dabar yra nepaprastai pažengęs. Jis jau gali pakeisti darbuotojus skambučių centruose, tačiau ateityje galės pakeisti ir kitas darbo vietas“, – sakė Hintonas.
Mokslininkas, dažnai vadinamas „dirbtinio intelekto krikštatėviu“, pabrėžė, kad DI jau šiandien veiksmingai gali pakeisti skambučių centrų darbuotojus ir atlikti užduotis, kurioms anksčiau būtinai reikėdavo žmogaus įsikišimo.
Džefris Hintonas
Hintono teigimu, dirbtinio intelekto raida vyksta pagreitintu tempu. Jei anksčiau modeliai gebėdavo susidoroti tik su trumpomis užduotimis – pavyzdžiui, kelių minučių programavimo darbais, – tai dabar jie jau pajėgūs atlikti ištisus, maždaug valandos trukmės projektus.
Anot jo, maždaug kas septynis mėnesius DI tampa pajėgus dirbti su užduotimis, kurioms reikia dvigubai daugiau laiko nei anksčiau. Per artimiausius kelerius metus tai gali lemti, kad dirbtinis intelektas gebės vykdyti kelis mėnesius trunkančius programinės įrangos kūrimo projektus, ir tokiu atveju gerokai sumažės poreikis dideliam šios srities specialistų skaičiui.
Hintonas šiuos pokyčius palygino su pramonės revoliucija, kuri gerokai sumažino fizinio žmogaus darbo paklausą. Jo nuomone, dirbtinis intelektas gali atlikti panašų vaidmenį, tik šįkart kalbama apie intelektinį darbą.
„Dirbtinis intelektas grasina padaryti su žmogaus mąstymu tą patį, ką mašinos kadaise padarė su fizine jėga“, – pažymėjo jis.
Nuogąstavimai dėl DI elgesio
Be ekonominių pasekmių, Hintonas išreiškė susirūpinimą ir dėl gilesnių, fundamentalių rizikų. Jis pabrėžė, kad šiuolaikinės DI sistemos gebėjimą svarstyti ir manipuliuoti vysto greičiau, nei buvo tikėtasi.
„Jei sistema patikės, kad bandote jos atsikratyti, ji gali pradėti kurti planus, kaip jus suklaidinti“, – perspėjo mokslininkas.
Ne visi ekspertai sutinka, kad DI raida neišvengiamai sukels masinį nedarbą jau artimiausiais metais. Endriu Ngas, vienas iš pirmaujančių mašininio mokymosi specialistų ir „Google Brain“ bendraįkūrėjų, pažymi, kad dirbtinis intelektas dažniau transformuoja profesijas, nei visiškai jas panaikina.
Anot jo, DI perima atskiras užduotis profesijų viduje – ypač rutinines ar technines, – o žmogaus vaidmuo vis labiau krypsta į kontrolę, sprendimų priėmimą ir darbą su platesniu kontekstu. Ngas mano, kad dauguma darbo vietų nedings akimirksniu, tačiau jos kinta greičiau nei anksčiau.
Endriu Ngas
Ngas taip pat pabrėžia, kad DI diegimo tempą lemia ne vien technologinės galimybės. Labai svarbi ir įmonių kultūra bei jų pasirengimas iš esmės keisti darbo procesus.
Prognozės dėl ateities darbo rinkos išsiskiria: vieni perspėja apie staigius ir skausmingus pokyčius jau 2026 metais, kiti kalba apie laipsniškesnę adaptaciją. Vis dėlto abi pusės sutaria dėl vieno – dirbtinis intelektas vis aktyviau keičia užimtumo struktūrą, ir šių pokyčių ignoruoti nebepavyks.
