Dirbtinio intelekto panaudojimas siekiant pakeisti generolus ar kitus vadovaujančius karininkus jau nebėra visiškai fantastiška idėja. JAV ginkluotosiose pajėgose 2025 m. rudenį atliktame DASH eksperimente vienas iš šešių algoritmų sugebėjo pralenkti žmones vykdydamas planavimo užduotis.
Eksperimento metu dalyviams buvo pateikta daugybė skirtingų užduočių, apimančių labai platų situacijų spektrą. Buvo ir tipinių scenarijų, pavyzdžiui, aviacijos smūgių organizavimas ar lėktuvų nukreipimas į kitą bazę, ir specifinių – elektromagnetinių anomalijų žvalgyba ar apgadinto karinio laivo apsauga.
Žmonės šias užduotis atliko vidutiniškai per 19 minučių, pateikdami 48 % sprendimų, kurie buvo pripažinti „priimtinais“. Tuo tarpu dirbtinis intelektas užduotis įveikė 97 % greičiau ir pasiūlė 90 % „priimtinų“ sprendimų.
Iš pirmo žvilgsnio tai galėtų atrodyti kaip akivaizdus kompiuterio pranašumas prieš žmogaus mąstymą. Tačiau analitikai pabrėžia, kad situacija daug sudėtingesnė ir turi svarbių niuansų.
JAV ginkluotųjų pajėgų Išplėstinės kovos valdymo sistemos (ABMS CFT) daugiafunkcinės grupės vadovas pulkininkas Johnas Olundas paaiškino, jog eksperimentas buvo suorganizuotas taip, kad žmonės-dirbantieji sąmoningai patirtų didelį stresą ir turėtų labai ribotą laiką užduotims atlikti. Toks psichologinis spaudimas dirbtiniam intelektui neturi jokios įtakos.
Kitas svarbus aspektas – ne visi kareiviai, dalyvavę eksperimente, veikė savo tikrojo profesionalumo ribose. Jauniausias dalyvis buvo tik dvejus metus besirengiantis specialistas, neturėjęs jokios realios patirties dirbant su radioelektroninės kovos priemonėmis.
Tiek žmonėms, tiek dirbtiniam intelektui prieš eksperimentą buvo surengtas vienodas, gana trumpas – 20 puslapių – instruktažas. Jame pateiktos bendrosios nuostatos, vadinamos „vado ketinimais“, taip pat įvairios lentelės su statistiniais duomenimis ir skirtingų raketų, radioelektroninės kovos priemonių bei kitų sistemų charakteristikomis.
Dėl tokio informacijos kiekio, pateikto per trumpą laiką, dalyviai žmonės galėjo dalį duomenų praleisti, pamiršti ar supainioti. Tuo metu dirbtinis intelektas gebėjo visą šią informaciją išsaugoti, greitai apdoroti ir nuosekliai pritaikyti sprendimų priėmimo procese.
JAV ginkluotųjų pajėgų atstovai reziumavo, kad eksperimentas dar kartą patvirtino seniai žinomą taisyklę: žmonės geriausiai dirba su tuo, kas jiems jau gerai pažįstama. Kompiuteriniai algoritmai, priešingai, geba greitai perimti ir panaudoti naujus, įvairaus pobūdžio duomenis. Vis dėlto tai tėra vienas eksperimentas, o jame dalyvavusios šešios sistemos dar nėra pasirengusios pilnam praktiniam pritaikymui ir reikalauja rimto tobulinimo.
Galutinė išvada buvo tokia: visiškai pakeisti žmogaus dalyvavimą dirbtiniu intelektu neįmanoma. Tačiau galima sukurti specialius įrankius, kurie būtų įjungiami įvairiuose sprendimų priėmimo etapuose ir padėtų kariniams vadams dirbti greičiau bei tiksliau.
Analitikai pabrėžia, kad tokie eksperimentai yra platesnio proceso dalis – tai bandymai integruoti kompiuterinius algoritmus į karinių operacijų planavimą ir vadovavimo struktūras. Nors viešojoje erdvėje dažnai pasigirsta labai radikalių prognozių, praktika rodo, kad technologija bus vystoma kaip pagalbos, o ne pakeitimo priemonė žmonėms.
Šiuo metu panašios sistemos vis dar duoda prieštaringus rezultatus ir linkusios „fantazuoti“, t. y. generuoti logiškai skambančius, bet faktiškai klaidingus atsakymus. Dėl to jų taikymas turi būti itin atsargus, o dirbtiniam intelektui teikiami duomenys ir užklausos – maksimaliai tikslūs, išsamūs ir būtinai patikrinti žmonių specialistų.
