Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Kultūra
  • Technologijos
  • Mokslas
  • Auto
  • Maistas
  • Sveikata
Paieška
Naujienos
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Mokslas
  • Technologijos
  • Automobiliai
Gyvenimas
  • Maistas
  • Namai
  • Sodas ir daržas
  • Sveikata ir grožis
Daugiau
  • Horoskopai
  • Kultūra
Redakcija
  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Kultūra
  • Technologijos
  • Mokslas
  • Auto
  • Maistas
  • Sveikata
Paieška
  • Naujienos
    • Naujausios
    • Lietuva
    • Pasaulis
    • Finansai
    • Technologijos
    • Automobiliai
    • Mokslas
  • Redakcija
    • Apie mus
    • Autoriai
    • Privatumo ir slapukų politika
    • Redakcijos politika
    • Kontaktai
Sekite mus
Pradinis puslapis » Dirbtinis intelektas žada stebuklus, bet realybė skaudi: kodėl be matavimo jis tampa tik brangiu žaislu
Technologijos

Dirbtinis intelektas žada stebuklus, bet realybė skaudi: kodėl be matavimo jis tampa tik brangiu žaislu

Paskelbė Jonas Vainius
2025-12-18, 06:30
Komentarų: 0
Dalintis
5 min. skaitymo

Dirbtinis intelektas (DI) gali padėti organizacijoms sutaupyti laiko ir padidinti produktyvumą – tačiau tik tada, kai žinoma, ką matuoti ir kaip rezultatus panaudoti. Kaip teigia „Omnisend“ inžinerijos vadovas Rokas Cechanavičius, technologinės įmonės DI efektyvumui didinti gali pasitelkti nuo pat pirmos dienos, ir net nebūtina laukti, kol bus sukurta „tobula“ sistema.

Daugelis organizacijų, ieškančių būdų efektyviau panaudoti turimus išteklius, pasitelkia DI įrankius. Tačiau, pasak R. Cechanavičiaus, problemą kelia ne technologijų trūkumas, o aiškaus vertinimo mechanizmo nebuvimas.

„Lengva pasakyti, kad „dabar su DI taupysim laiką“, kai nežinai, kaip tai daryti. Rekomenduojama pirmiausia įsivertinti arba kiek laiko tikimasi sutaupyti naudojant DI, arba kiek daugiau darbų ketinama nudirbti per tą patį laiką. Tačiau tai reikėtų padaryti tik nusistačius darbų kategorijas, specifikacijas ar kitus žymenis, pagal kuriuos vertinsime progresą“, – teigia ekspertas.

Jis pataria iš pradžių suprasti, kokią vertę organizacija gautų investuodama į DI sprendimus, pavyzdžiui, „ChatGPT“, „Claude“, „Gemini“ ar kitus įrankius. „Tačiau pats geriausias būdas išsiaiškinti, kaip DI gali padėti – ne kurti sudėtingas strategijas, bet leisti darbuotojams eksperimentuoti.“

Vieno inžinieriaus sprendimas tapo visos įmonės įrankiu

Vienoje iš automatizuotos rinkodaros sprendimus siūlančios bendrovės „Omnisend“ komandoje dirbantis inžinierius norėjo palengvinti savo kasdienybę: automatiškai suskaičiuoti, kiek laiko jis sutaupo perleisdamas rutinines užduotis DI įrankiui. Jis sukūrė paprastą sprendimą, kuris skaičiavo, kas buvo daroma ir bandė įvertinti, kiek laiko DI padeda sutaupyti.

„Įrankį išbandžius daugiau darbuotojų pasimatė, kad šie skaičiavimai – pernelyg optimistiniai. Vis dėlto, pasirinktas technologinis sprendimas labai gerai apibendrino, kokiems darbams pasitarnavo DI naudojimas. Būtent šios įžvalgos ir paskatino investuoti į įrankio panaudojimo galimybių išplėtimą“, – pasakoja R. Cechanavičius.

Šis pavyzdys iliustruoja pagrindinį principą: nebūtina laukti tobulos sistemos ar užbaigtos strategijos – pradėti galima nuo vieno žmogaus iniciatyvos, o vėliau sprendimą pritaikyti platesniam naudojimui.

DI vertina DI: dvipakopio proceso nauda

Norint įvertinti, kaip organizacijai sekasi taupyti išteklius, dažniausiai pasitelkiami išoriniai konsultantai. Tačiau laiko taupymą patikėjus DI, geriausiai vertinimą galėtų atlikti savarankiški DI procesai – agentai.

„Pavyzdžiui, inžinierius rašo programinį kodą ir tariasi su DI, kaip jį parašyti ir greičiau pasiekti norimą rezultatą. Pokalbiui pasibaigus automatiškai įsijungia kitas agentas, kuris analizuoja pokalbį: apie ką buvo kalbama, koks darbas atliekamas. Taip gauname dvipakopį darbą su DI: kol vienas agentas atlieka pagrindinį darbą, kitas agentas tau pasako, ką ir kaip galima padaryti geriau. Toks automatizuotas vertinimas leidžia organizacijoms matyti, kur DI sukuria realią vertę, ir kur dar galima tobulinti procesus“, – paaiškina R. Cechanavičius.

Sutaupytas laikas – ne tikslas, o tik pradžia

Ekspertas įsitikinęs: įmonėms svarbu ne tik suskaičiuoti sutaupytą laiką, bet ir suprasti, ką su juo daryti toliau, ir toks sprendimas turi ateiti iš visos organizacijos, o ne tik iš vadovų.

„Apskaičiavus, kiek laiko sutaupome kiekvieną savaitę, kiekvieną mėnesį, turime išsiaiškinti, kas iš to, t. y., kur slypi sutaupyto laiko prasmė ir ką gero su tuo galime padaryti: kiek mažiau klaidų darome, kiek galime klientams sukurti papildomos vertės ir pan. Todėl perėjus laiko skaičiavimo etapą, verta pradėti matuoti sukuriamą vertę, kuri ir yra svarbiausia produktinei organizacijai“, – teigia „Omnisend“ inžinerijos vadovas R. Cechanavičius.

Anot jo, DI efektyvumas organizacijose prasideda ne nuo tobulų sistemų, o nuo greito eksperimentavimo ir praktinių rezultatų. „Pradėti galima nuo paprastų sprendimų, kurie vėliau auga kartu su organizacijos poreikiais, bet svarbiausia – ne sustoti ties laiko taupymu, o pajudėti link vertės kūrimo.“

„Omnisend“ – Lietuvoje įkurtas technologijų startuolis, sėkmingai veikiantis be išorinių investicijų. Įmonė jau trečius metus iš eilės yra įtraukta į sparčiausiai augančių Europos įmonių reitingą, sudaromą „Financial Times“. Bendrovės augimą skatina ne tik finansiniai rezultatai, bet ir stipri, brandi kultūra, kurioje darbuotojų gerovė tampa realia praktika, o ne pažadu.

Šiuo metu „Omnisend“ komandą sudaro daugiau nei 250 žmonių, dirbančių Vilniuje, Kaune ir Čarlstone (JAV). Bendrovė sėkmingai vysto tarptautinę el. pašto ir SMS rinkodaros platformą, kuria naudojasi daugiau nei 150 tūkst. el. komercijos verslų visame pasaulyje.

Temos:Dirbtinis intelektas
Kaip vertinate šį įrašą?
Nuostabus!0
Prajuokino0
Nustebino0
Nuvylė0
Sunervino!0
PaskelbėJonas Vainius
Žurnalistas
Rašau apie technologijas, skaitmeninį pasaulį ir inovacijas, domiuosi IT, dirbtiniu intelektu ir sprendimais, kurie keičia kasdienį gyvenimą. Savo tekstuose siekiu sudėtingas technologijų temas pateikti aiškiai ir suprantamai, kad skaitytojai galėtų lengvai orientuotis sparčiai besikeičiančioje technologijų aplinkoje.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

Rekomenduojame perskaityti

A group of fighter jets sitting on top of each other
Pasaulis

Tai, kas vyksta už tūkstančių kilometrų, jau artėja prie jūsų stalo: ekspertai įspėja

2026-03-30
Close-up of hands using a smartphone with a touchscreen, emphasizing mobile technology.
Technologijos

Ar jau peržengei pavojingą ribą? Štai kiek valandų prie telefono laikoma per daug

Aurimas Kavaliūnas
2026-03-30
Technologijos

„Google“ keičia „Android Auto“: atnaujintas dizainas ir sprendžiamos ryšio problemos

Jonas Vainius
2026-03-30
Technologijos

Mažėjantis susidomėjimas ir strategijos pokyčiai: „OpenAI“ atsisveikina su „Sora“

Jonas Vainius
2026-03-30
Maistas

Nuo spalvos iki skonio: pavasarinių šparagų skirtumai, kuriuos verta žinoti prieš gaminant

Edita Gavelienė
2026-03-30
Pasaulis

Tai kas Popiežiaus Leono XIV pasakyta apie Dievą, gali pakeisti karo diskusijas visame pasaulyje

2026-03-30

Laikas.lt – įdomus ir gyvas portalas, skirtas visiems, mėgstantiems patikimą informaciją ir naudingus patarimus, paversiančius kasdienį gyvenimą lengvesniu. Skaitykite ir mėgaukitės!

TIPRO, UAB
Kalvarijų g. 99A-33, LT-08219 Vilnius
Tel.: +370 606 17737
El. paštas: [email protected]

Mūsų populiariausios

  • Sveikata ir grožis
  • Technologijos
  • Kultūra
  • Namai
  • Mokslas
  • Pasaulis

Taip pat skaitykite

  • Automobiliai
  • Horoskopai
  • Receptai
  • Maistas
  • Ekonomika
  • Regionai

Redakcija

  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
@ 2026 Visos teisės saugomos
  • Titulinis
  • Privatumo ir slapukų politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Welcome Back!

Sign in to your account

Username or Email Address
Password

Lost your password?

Not a member? Sign Up