Dirvožemio rūgštingumas (pH) yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių dirvožemio kokybę ir tai, kokios augalų rūšys gali jame augti. Daugumoje sodų vyrauja neutralus arba rūgštinis dirvožemis, tačiau ką daryti, jei pH viršija 7,5 ir dirvožemis tampa šarminis?
Dirvožemio rūgštingumas: kaip nustatyti lygį?
Prieš imantis priemonių pH lygiui sureguliuoti, svarbu tiksliai nustatyti dirvožemio rūgštingumą. Tai padės išvengti nereikalingų veiksmų ir pasirinkti tinkamiausias priemones dirvožemio kokybei gerinti.
Yra keli būdai nustatyti dirvožemio pH:
- Lakmuso popierėlis – paprastas ir greitas metodas, leidžiantis nustatyti pH lygį pagal spalvinę reakciją.
- Specialus pH matuoklis – tikslesnis įrankis, kurį galima įsigyti sodo prekių parduotuvėse.
- Laboratoriniai tyrimai – suteikia išsamiausią informaciją apie dirvožemio cheminę sudėtį.
Skirtinguose dirvožemio tipuose rūgštingumas gali kisti, todėl rekomenduojama naudoti kelis matavimo metodus vienu metu. Pavyzdžiui, durpinguose ar molinguose dirvožemiuose tiksliai nustatyti pH gali būti sudėtingiau dėl juose esančių koloidinių dalelių.
Kaip tinkamai sumažinti dirvožemio šarmingumą?
Jei dirvožemio pH per aukštas, jis tampa šarminis. Tai gali atsitikti dėl per didelio kalkių, pelenų ar dolomito miltų naudojimo. Dėl šio disbalanso augalai gali blogai augti ar net žūti, nes negali pasisavinti būtinų maistinių medžiagų.
Norint atkurti tinkamą rūgštingumą, galima naudoti šias priemones:
- Gipsas (kalcio sulfatas) – viena populiariausių medžiagų šarmingumui mažinti.
- Geležies sulfatas – ne tik sumažina pH, bet ir praturtina dirvožemį geležimi, kuri būtina augalų fotosintezei.
- Siera – efektyvi priemonė dirvožemio rūgštingumui didinti, tačiau jos poveikis trunka ilgiau nei kitų medžiagų.
- Organinės medžiagos (durpės, mėšlas, kompostas) – natūralūs rūgštingumą reguliuojantys komponentai, gerinantys ir dirvožemio struktūrą.
Svarbu žinoti, kad pavasarį rūgštingumo reguliavimo procedūrų geriau neatlikti, nes tai gali sutrikdyti augalų augimą ir derliaus formavimąsi.
Kaip šarminis dirvožemis veikia augalus?
Per didelis dirvožemio pH gali stipriai pakenkti augalams. Šarminiame dirvožemyje augalai dažnai kenčia nuo:
- Lėto augimo ir silpnų šaknų.
- Lapų geltonavimo dėl magnio ir geležies trūkumo.
- Sumažėjusio atsparumo ligoms ir kenkėjams.
- Prastesnio vandens įsisavinimo, nes šarmingas dirvožemis greitai išdžiūsta.
Norint užtikrinti geras augimo sąlygas, būtina reguliariai stebėti dirvožemio pH ir imtis korekcinių priemonių.
Dirvožemio rūgštingumas: kokie metodai padeda sureguliuoti?
Dirvožemio rūgštingumo mažinimui galima naudoti tiek organines, tiek chemines priemones:
- Organinės medžiagos:
- Durpės – natūraliai rūgština dirvą ir gerina jos struktūrą.
- Šviežias mėšlas – stiprus rūgštingumą didinantis elementas, bet jis neturėtų būti naudojamas augalų vegetacijos metu.
- Žalioji trąša (sideratai) – augalai, kurie po užauginimo užariami į dirvą, padeda palaikyti tinkamą pH balansą ir prisotina žemę azotu.
- Cheminiai priedai:
- Geležies sulfatas ir siera – veiksmingos priemonės pH mažinimui, tačiau jų poveikis gali pasireikšti per ilgesnį laiką.
- Gipsas – efektyvi priemonė šarmingumui mažinti, tuo pačiu gerinanti dirvožemio struktūrą.
Kiekviena iš šių priemonių turi savo poveikio laiką ir efektyvumą, todėl svarbu tinkamai pasirinkti pagal esamą dirvožemio būklę.
Dirvožemio rūgštingumas yra svarbus veiksnys, darantis įtaką augalų augimui ir vystymuisi. Jei pH yra per aukštas ir dirvožemis tampa šarminis, būtina laiku imtis priemonių jį sureguliuoti. Tinkamai parinktos organinės ar cheminės medžiagos gali padėti atkurti optimalią dirvožemio būklę ir užtikrinti sveiką augalų augimą. Reguliarus dirvožemio pH stebėjimas ir korekcija padės išvengti problemų bei padidins derlingumą.
Šaltinis: https://www.rbc.ua/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
