Spalio 28 d. (ketvirtadienį) 18 val. Menų spaustuvės Infotekoje vyks antrasis paskaitų/diskusijų ciklo „Prie arbatos“ susitikimas. Šįkart jo tema – „Šokis savo ir kitų menų sultyse“.
Pranešimus skaitys ir diskusijas provokuos dvi šiuolaikinio šokio specialistės: šokio kritikė Vita Mozūraitė ir choreografė, Kauno šokio teatro „Aura“ vadovė Birutė Letukaitė. Tokiu būdu pasistengsime aprėpti tiek teorinį, tiek praktinį šiuolaikinės šokio scenos dvidešimtmečio aspektus.
„Norėčiau kalbėti apie tai, koks yra šokis Lietuvoje? Paprastai tariant – ką mes šokame? Ir – kaip tai pavadinti? Kas tai – modernus, šiuolaikinis šokis, ir tas, ir tas, ar dar kažkas trečia?“, – savo pranešimo problematiką nusakė Birutė Letukaitė.
Spalio 14 d. vykęs pirmasis susitikimas prie arbatos buvo skirtas scenos menams apskritai. Teatrologai Audronis Liuga ir Elona Bajorinienė skaitė pranešimus tema „Scenos menai po 20 metų: nuo estetikos iki politikos“. Po jų sausakimšoje Menų spaustuvės Infotekoje užvirė diskusijos.
„Manau, kad tai, kaip per valandą du pašnekovai apibendrino visus 20 metų, aiškiai juos struktūruodami, išskirdami esminius lūžio momentus, – tai buvo labai aukštas lygis. Ir pačią diskusiją kaip galimybę argumentuotai pasikalbėti kilstelėjo į seniai teatralų pasaulyje regėtas aukštumas“, – teigė ciklo sumanytojas, Menų faktūros redaktorius Vaidas Jauniškis.
Naujos Menų spaustuvės veiklos sumanytojai tikisi, kad scenos menininkų ir teoretikų susitikimų sėkmę nulems ne tik aktuali pokalbių tematika, bet ir tinkama minties skrydžiui atmosfera – juk prie arbatos kalbama kiek kitaip, nei auditorijoje ar konferencijų salėje. Prie arbatos galima ir atviriau diskutuoti, kaip senais laikais virtuvėje – pačioje radikaliausioje pašnekesių zonoje.
Paskaitų/diskusijų ciklas „Prie arbatos“ skirtas apžvelgti įvairių scenos menų keliui, nueitam per 20 metų – 1990-2010 m. laikotarpį. Specialiai kviečiami pranešėjai – teatro, muzikos, šokio teoretikai bei praktikai – kalba apie tai, kokie pagrindiniai pokyčiai vyko ne vien geografijos prasme (atsivėrė sienos, menininkai pradėjo dalyvauti festivaliuose, pelnė daug prizų), bet ir scenos menų estetikos, krypčių požiūriu. Drauge su auditorija bandoma suvokti, kur mes nukeliavome, o kur – sustojome.
Infotekos svečiais sutiko būti menotyrininkas Helmutas Šabasevičius, scenografė Jūratė Paulėkaitė, muzikologė Veronika Janatjeva ir kompozitorius Šarūnas Nakas bei kiti.
Scenos menai – tai ne tik teatras ir jo formos. Paskaitų/diskusijų ciklo organizatoriai siekia aprėpti keletą skirtingų krypčių – medijų naudojimą kitose meno rūšyse, muziką ir jos tarpdisciplininį pobūdį, šokio sąsajas su teatru, akcijas, performansus ir pan. Kita projektą lydinti dalis – Menų spaustuvės Infoteka pasipildys leidiniais ir vaizdo įrašais tų akademinės ar teatro scenos darbų, kurie tapo reiškiniais per šiuos 20 metų visame pasaulyje.
Menų spaustuvė tikisi, kad paskaitų ciklas turėtų sudominti akademinę bendruomenę, jaunus kultūros tyrinėtojus, įvairių menų specialybių studentus ir profesionalus. Pasak V. Jauniškio, „nors valstybė savo politika mus vėl gena visus į virtuves kalbėtis tyliai, juntamas pačių žmonių noras kalbėtis, bandyti sumuoti savo patirtis. Todėl esame dėkingi paskaitininkams, kurie labai entuziastingai sutiko šį kvietimą“.
