Europos Parlamento (EP) suburtos grupės posėdyje, skirtame pasikalbėti apie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdysenos pokyčius ir biudžeto įšaldymą, dalyvavęs Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas atsisako komentuoti, kas jame buvo aptarta, tvirtindamas, kad tai numato posėdžio taisyklės.
„Prasidedant komiteto posėdžiui prieš tai buvome informuoti, kad, pagal Europos Sąjungos komitetų nuostatus, komentarų tie, kurie dalyvavo posėdyje, negali teikti“, – Eltai komentavo jis.
„Čia bent jau jų tokios taisyklės. Uždaras posėdis buvo“, – pridūrė K. Vilkauskas.
Garbačiauskaitė-Budrienė: reikia kalbėti apie tai dabar, kol dar ne vėlu
Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. ELTA / Žygimantas Gedvila
Posėdyje Briuselyje dalyvavo ir LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Jos teigimu, apie Lietuvai jautrius klausimus reikia kalbėtis ir Europos lygiu.
„Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto (LIBE) Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių stebėsenos grupės (DRFMG) kvietimu šiandien dalyvavau klausymuose „Žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo padėtis Lietuvoje“. Žinoma, visa kalba sukosi apie LRT situaciją – pasisakiau ir atsakiau į grupės narių klausimus. Daugiau detalių pateikti, deja, negaliu, nes susitikimas griežtai uždaras“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė ji.
„Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentui rūpi šie jautrūs klausimai. Reikia kalbėti apie tai dabar, kol dar ne vėlu. Ir politikai, kurie nesupranta arba apsimeta nesuprantą, kaip jų registruotos pataisos paveiktų žodžio laisvę Lietuvoje, greitai bus apšviesti, man regis. Ir – atmetu bet kokias kalbas apie šiukšlių nešimą iš namų ir skalbinių skalbimą viešai. Lietuva – irgi Europa!“, – skelbė LRT vadovė.
Anksčiau portalas lrt.lt skelbė, kad EP Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių stebėsenos grupė pasikalbėti apie visuomeninio transliuotojo valdysenos pokyčius ir biudžeto įšaldymą kviečia Seimo pirmininką Juozą Oleką ir Kultūros komiteto pirmininką K. Vilkauską.
J. Olekui išvykus į iš anksto suplanuotą komandiruotę, vietoje jo susitikime dalyvavo parlamento vicepirmininkas Raimondas Šukys.
Teigiama, kad EP grupė valdantiesiems parengė 10 klausimų apie proporcingą atstovavimą LRT darbo grupėje, pirmuosius valdančiųjų siūlymus dėl visuomeninio transliuotojo, Europos žiniasklaidos laisvės akto nuostatų užtikrinimą, įvairių organizacijų reiškiamą susirūpinimą dėl LRT nepriklausomumo.
LRT. ELTA / Danius Labutis
Kaip skelbta, EP pritarė rezoliucijai „dėl mėginimo užvaldyti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje“. Ją pasirašė dalis Europos liaudies partijos (EPP), socialistų ir demokratų, „Atnaujinkime Europą“, „Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso“ bei Kairiųjų grupės narių.
EP ragina Seimą nepritarti siūlomiems pakeitimams, sulaukti Venecijos komisijos išvados, užtikrinti stabilų finansavimą ir mažinti politinę įtaką LRT valdymui. Europos Komisija kviečiama stebėti padėtį ir prireikus imtis veiksmų.
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo K. Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turėtų patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tą tikimasi padaryti iki vasario 14 d.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
