Siekiant sudaryti galimybes hidroelektrinių savininkams tinkamai įgyvendinti prievoles dėl žuvų pralaidų įrengimo, įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujanti parlamentarų grupė įregistravo Vandens įstatymo pataisas.
Jomis siūloma įpareigoti hidroelektrinių savininkus, valdytojus įrengti privalomas žuvų pralaidas iki 2030 m. sausio 1 d.
Priėmus įstatymo pakeitimus, būtų suvienodinti šiuo metu numatyti skirtingi, su užtvankų ir hidroelektrinių galingumu susieti, terminai, įpareigojantys jų savininkus įrengti žuvų pralaidas.
Jei Seimas pritartų pasiūlytam reguliavimui, aplinkos ministras turėtų nustatyti privalomų žuvų pralaidų įrengimo ir užtvankų panaikinimo finansavimo tvarką.
Pasak įstatymo pataisų autoriaus, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nario socialdemokrato Audriaus Radvilavičius, tai leistų Aplinkos ministerijai patvirtinti tvarką, pagal kurią galėtų būti finansuojamas žuvų pralaidų įrengimas, o ne tik faktinis patirtų išlaidų kompensavimas. Taip pat būtų numatyta, kaip finansuojamas praktinės vertės neturinčių užtvankų panaikinimas.
Siekiant, kad privalomos žuvų pralaidos būtų įrengtos pagal aktualius, efektyviausius aplinkosauginius bei technologinius sprendinius, siūloma aplinkos ministrą įpareigoti iki šių metų pabaigos nustatyti atnaujintus jų įrengimo techninius reikalavimus.
„Iki 2026 m. gruodžio 31 d. aplinkos ministrui priėmus poįstatyminius teisės aktus, būtinus žuvų pralaidų įrengimui, nustatytas 2030 m. sausio 1 d. terminas dėl žuvų pralaidų įrengimo yra realus ir tinkamas“, – dokumento aiškinamajame rašte sako A. Radvilavičius.
Beje, pasitaiko situacijų, kai hidroelektrinės ar užtvankos savininkas neturi praktinių galimybių tinkamai įrengti žuvų pralaidą, kuri yra būtina dėl technologinių, aplinkosauginių reikalavimų, nes tam reikalinga žemė jam nepriklauso.
Siekiant spręsti šią problemą, įstatymo pataisomis siūloma nustatyti mechanizmą dėl servitutų nustatymo privalomų žuvų pralaidų įrengimui tais atvejais, kai žemė, būtina jų įrengimui, aptarnavimui, techninei priežiūrai, nepriklauso hidroelektrinių ar užtvankų savininkams. Tokių servitutų nustatymo tvarką turėtų detalizuoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos.
Beje, kaip pastebi A. Radvilavičius, panašus reguliavimas dėl servitutų yra įtvirtintas Elektros energetikos įstatyme, kuriame reglamentuotas servitutų nustatymas elektros energetikos objektams bei įrenginiams.
Įregistruotomis įstatymo pataisomis taip pat siūloma spręsti problemą, jei reikalavimas įrengti žuvų pralaidas yra nevykdomas. Tokias atvejais siūloma suteikti galimybę pačiai savivaldybės institucijai ar per trečiuosius asmenis įrengti žuvų pralaidas arba panaikinti netinkamai eksploatuojamas užtvankas ir iš reikalavimų nevykdančių asmenų susigrąžinti dėl to patirtas išlaidas.
„Šiuo siūlymu yra siekiama užtikrinti efektyvų žuvų pralaidų įrengimą ir išvengti situacijų, kad žuvų pralaidos būtų neįrengtos arba užtvankos nėra tinkamai prižiūrimos dėl jų savininkų neveikimo, bankrutavimo ar kitų aplinkybių“, – sako A. Radvilavičius.
Beje, kaip nurodoma aiškinamajame rašte, vidutinės žuvitakio įrengimo sąnaudos siekia nuo 100 tūkst. iki 500 tūkst. eurų.
Vandens įstatymo pataisas kartu su A. Radvilavičiumi teikia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai Simonas Gentvilas, Ligita Girskienė, Tomas Domarkas ir Seimo vicepirmininkė Orinta Leiputė.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
