Laikas.lt
Iki dar vieno talentingo Lietuvos aktoriaus ir režisieriaus Dainiaus Kazlausko režisuoto spektaklio „Karo dievas“ premjeros liko vos savaitė. Šis spektaklis bus jau antrasis jo kūdikis, pastatytas pagal jaunosios kartos prancūzų dramaturgės Yasminos Rezos pjesę. Pirmasis, pasakojantis apie trijų draugų draugystę, buvo „Menas“.
„Karo dievo“ komandai, aktoriams Giedriui Savickui, Dariui Gumauskui, Aurelijai Tamulytei, Viktorijai Kuodytei, intensyviai plušant ir gludinant vaidmenis, spektaklio režisierius D. Kazlauskas rado keletą laisvų minučių ir pasidalino mintimis ne tik apie pjesę, bet ir apie mūsų visuomenę, mūsų žmogų.
Ar yra lengviau kurti antrą spektaklį pagal tos pačios autorės pjesę?
Nėra nei lengviau, nei sudėtingiau. Kiekviena pjesė yra unikali. Nesvarbu, ar ji to paties autoriaus, ar kito. Tu vis tiek į ją žiūri kaip į atskirą molį, iš kurio lipdai spektaklį. Tas pats yra ir su kiekvienu spektakliu ar vaidmeniu. Kiekvienas jų yra unikalus tuo, kad jis yra būtent tuo tavo gyvenimo tarpsniu ir būtent prie tų konkrečių aplinkybių. Jos tampa unikalios, taigi ir sprendimas tampa unikalus. Unikalus ta prasme, kad jis yra vienas ir paskutinis. Yra labai reta žmonių, kurie perstato tą patį spektaklį.
Ką jūs, kaip Dainius Kazlauskas, atradote Y. Rezos pjesėje „Skerdynių dievas“ (originalus pjesės pavadinimas)?
Tai yra nebaigtinis reikalas. Mūsų gyvenimas nėra išbaigtas. Negali teigti, kad tu kažką supratai ar nesupratai. Gyvenimas yra procesas, kurio gale mes mirštam. Ir tada, kada tu jau turėtum suprasti, tu nieko nesupranti, nes tu jau mirei. Tuo viskas ir baigiasi. Bet kokia perskaityta pjesė, bet koks įsigytas daiktas, patirtas nuotykis, įvykis nėra nei svarbesnis, nei nesvarbesnis nei bet kuris kitas. Kiekviena smulkmena mums turi kažkokį poveikį, bet koks jis, aš negaliu dabar pasakyti. Matyt, ilgainiui gyvenime tas poveikis pasirodys. Mes nesuprantame, kaip mūsų pasąmonėje kažkas keičiasi. Mes negalime to įvardinti, nors kažkas vyksta. Dėl to atsiranda nuojauta, intuicija ir panašūs dalykai.
Jūsų režisuojamame naujame spektaklyje vyksta žmonių santykių kova, žmonių asmenybių kova, kodėl žmonės kovoja?
Visi karai yra idėjiniai. Mes tą idėją galime visaip pavadinti – ideologija, požiūriu, tikslais. Pastarieji visada yra labai asmeniški ir jais visada siekiama naudos. Čia visuomet yra ir bus problema. Dėl to išlikti neutraliu yra labai sudėtinga, net nežinau ar išvis yra tokių žmonių. Kiekvieną dieną susiduria skirtingi mūsų požiūriai ir tikslai. Vadinasi, vyksta amžinas karas. Mes galime apsimetinėti, galime užsidėti kaukes, bet esmės tai nekeičia.
Pavyzdžiui, Angelina Jolie, kuri rūpinasi ir augina trečiųjų šalių vaikus. Mes visi suprantame kiek, ko ir dėl ko yra daroma. Bet visi supranta tylomis. O priimk sąlygą, kad ji iš tikro viską daro tik iš gerų paskatų. Pamatysi, jog labai sunkiai tą priimsi. Kodėl? Todėl, kad vis tiek nesuprantame, kad nauda yra visa ko variklis, susijęs su išgyvenimo instinktu. Anksčiau būdavo paprasta – nušauni ir pasiimi, o dabar mes turime teismus ir kitas tarnybas, dėl to atsiranda kiti būdai naudai gauti.
Turbūt tie žmonės, kurie slepia savo vidų, tikrąjį veidą po kaukėmis, nesijaučia lamingi, taigi, koks žmogus yra laimingas ir kaip tokiu būti?
Tas žmogus yra laimingas, kuris niekam nieko neskolingas. O kas tai yra skola? Čia galvoje turiu ne pinigus. Neskolingas žmogus yra laisvas, jis yra laisvas rinktis. Anot religijos, laisvas pasirinkimas yra Dievo dovana. Tačiau būti išties laisvam nėra lengva, bet to siekti aš visiems linkiu. Ir sau linkiu.
Kai esi laisvas, viskas darosi paprasčiau – nereikia spręsti už kitą, nereikia kentėti už kitą. Kiekvienas pats pasirenka savo kelią, o mano pareiga, kuomet statau spektaklį ar kuriu vaidmenį, nėra išmokyti ar išgydyti. Savo baobabus reikia rautis pačiam ir tas, kuris raunasi baobabus, traukia kitus tokius, kurie raunasi baobabus. Bendrauti su bendraminčiais yra lengviau, negu su tais, kurie yra apsileidę. Čia yra kiekvieno žmogaus atsakomybė už savo, bet ne už kito gyvenimą. Vadinasi, ir ne mano atsakomybė yra žiūrovų gyvenimus taisyti arba tvarkyti. Aš tiesiog noriu suteikti galimybę žiūrovui pačiam prisiimti atsakomybę. Tai yra priežastis, kodėl „Karo dieve“ aš nusprendžiau nieko neteigti. Išvadas pasidaryti paliksiu pačiam žiūrovui.
„Idioteatro“ kartu su teatrų gidu teatrai.lt statomo spektaklio „Karo dievas“ premjera jau vasario 16 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje įsikūrusioje MINI teatro ir koncertų salėje (įėjimas pro BMW klubą).
