DNR tyrimas perrašo istoriją: po 200 metų tyrėjai priartėjo prie atsakymo, kas pražudė Beethoveną

Praėjus beveik dviem šimtams metų po Ludwigo van Beethoveno mirties, mokslininkai, ištyrę patvirtintų plaukų sruogų DNR, pateikė naujų užuominų apie kompozitoriaus sveikatą ir galimas mirties priežastis. Tyrimas padėjo patikrinti senas hipotezes ir atskyrė mitus nuo to, ką šiandien leidžia įrodyti genetika.

Beethovenas mirė 1827 metais, būdamas 56-erių, po ilgos ligos. Istoriniuose šaltiniuose aprašomi jo simptomai apėmė geltą, patinimus ir progresuojančius kepenų pažeidimo požymius, o dar anksčiau jį lydėjo sunkūs virškinamojo trakto negalavimai bei palaipsniui stiprėjantis klausos praradimas, galiausiai atvedęs iki funkcinio kurtumo.

2023 metais publikuoti genetiniai duomenys rodo, kad Beethovenas greičiausiai turėjo reikšmingų paveldimų rizikos veiksnių, susijusių su kepenų ligomis. Be to, aptikta hepatito B infekcijos pėdsakų, o tai leido tyrėjams svarstyti, kad infekcija, derinyje su kitais rizikos veiksniais, galėjo prisidėti prie mirties.

Vienas ryškiausių tyrimo posūkių susijęs su anksčiau plačiai aptarinėta švino apsinuodijimo versija. Mokslininkai nustatė, kad sruoga, kuri buvo naudota ankstesnėse analizėse ir siejama su švinu, greičiausiai apskritai nepriklausė Beethovenui, o buvo nežinomos moters plaukai, todėl išvados apie šviną negali būti laikomos patikimu įrodymu apie kompozitoriaus sveikatą.

Vis dėlto genetika neatsakė į visus klausimus. Tyrėjams nepavyko rasti vienareikšmės genetinės priežasties, kuri paaiškintų Beethoveno kurtumą ar ilgalaikius virškinimo sutrikimus, todėl šios jo gyvenimo paslaptys lieka atviros ir gali būti susijusios su kelių veiksnių kombinacija, įskaitant aplinką, infekcijas ar to meto medicinos praktikas.

Dar viena netikėta detalė paaiškėjo lyginant Y chromosomos duomenis su šiandieninių giminės linijos palikuonių genetika. Aptiktas neatitikimas leido daryti prielaidą, kad kažkuriuo etapu Beethoveno tėviškoje linijoje galėjo įvykti netėvystės atvejis, nors pats faktas neatskleidžia konkrečių asmenų ir labiau liudija apie sudėtingą genealogiją.

Tokie tyrimai parodo, kaip šiuolaikinė genetika keičia istorinių asmenybių biografijų supratimą, tačiau kartu primena ir apie ribas: DNR gali patikslinti rizikas ir paneigti klaidinančius pėdsakus, bet ne visada leidžia tiksliai rekonstruoti visą ligų eigą. Beethoveno atvejis tampa pavyzdžiu, kaip kruopščiai patvirtinta biologinė medžiaga ir šiuolaikiniai metodai gali perrašyti ilgai kartotas versijas.

„Negalime pasakyti visiškai tiksliai, kas nužudė Beethoveną, tačiau galime patvirtinti reikšmingą paveldimą riziką ir hepatito B infekcijos buvimą“, – sakė tyrime dalyvavęs mokslininkas Johannesas Krause.