Ketvirtadienį kino teatre „Skalvija“ nauju Rimanto ir Julijos Gruodžių filmu „Lieknas” startavo Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF). Septintus metus gyvuojantis festivalis vyks „Pasakoje“ ir „Skalvijoje“, truks 11 dienų, parodys apie 50 filmų.
Kaip ir kiekvienais metais VDFF žiuri rinks tris geriausius konkursinės programos filmus. Šioje programoje varžysis po 4 Estijos, Latvijos ir Lietuvos dokumentinius filmus. Viską vertins tarptautinė žiuri, kuriai vadovaus lenkų dokumentinio kino režisierius Pawełas Łozińskis. Be jo, žiuri dalyvaus rusų kino režisierė Galina Jevtušenko, iš Prancūzijos atvykstantis režisierius Roy Lekus.
Kaip teigė viena iš festivalio organizatorių Vilma Levickaitė, VDFF – vienintelis dokumentinio kino festivalis Lietuvoje, todėl jis yra ypatingas. „Paskaičiuokime, kiek festivalių Lietuvoje yra rengiamų vaidybiniam kinui. Jų išties nemažai. O mes – vieninteliai”.
VDFF – ne tik vienintelis, bet ir labai įdomus – šitai galima teigti peržiūrėjus festivalio programą, kurioje pilna ne tik įdomių filmų, naujų premjerų, bet ir susitikimų su režisieriais.
Atidarymui – filmas apie kaimo karžygę
VDFF atidarė R. ir J. Gruodžių filmo „Lieknas“ premjera. Patys režisieriai spaudos konferencijoje atrodė susijaudinę ir sakė, kad jiems didelė garbė atidaryti šį festivalį. Filme „Lieknas“ pasakojama istorija apie 80-metę kaimietę Aldoną iš Biržų, kuri savo jėgomis sumūrijo namą ir pelkėje įkūrė nuostabų parką. Apie šią moterį žino daug kas, pas ją lankosi svečių iš viso pasaulio. O filmo pavadinimas „Lieknas“ biržiečių tarme reiškia pelkę, kuria taip didžiuojasi Aldona.
„Šį filmą kūrėme nepaprastai ilgai, net penkerius metus, nors pats filmas yra trumpas. Atvažiuodavome pas Aldoną trumpam, kelioms valandoms ir pafilmavę vėl išvažiuodavome. Tačiau net ir dabar, kai filmas baigtas, galvojame vasarą dar kartą nuvažiuoti ir toliau filmuoti, ir tas scenas įmontuoti į filmą”, – mintimis apie filmą dalijosi R.Gruodis.
Pati Aldona į filmo premjerą neatvyko dėl garbingo amžiaus. „Ji nei fiziškai, nei psichologiškai nejuda iš namų“, – sakė režisieriai. Tačiau jie patys pažadėjo filmą nuvešti ir parodyti Aldonai.
Režisieriai neslėpė, kad jaudulys kyla ne tik dėl premjeros, bet ir todėl, kad jie nesitikėjo filmo „Lieknas“ taip greitai pristatyti žiūrovui ir kad jis nėra išbaigtas. Tai jautėsi ir per filmo premjerą, o ypač kliuvo nesureguliuotas kino teatro projektorius, kuris vaizdą ištempė ir iškraipė spalvas – taip žolė tapo ryškiai žalia, o augalai pernelyg spalvoti. Buvo problemų ir su garsu, galbūt nereikėjo įterpti moters verkimų apie ligas, kurie filmą pavertė televizišku pasakojimu apie kaimo gyevntojus. Po filmo premjeros R.Gruodis teigė, kad dar daug vietų filme jis matąs tobulinamų.
Tad gal nereikėjo skubėti? Juk yra ir kitų filmų, kurie galėjo atidaryti VDFF. Nes festivalių atidarymo filmai yra jų reprezentatyvus veidas.
Broliai estai ir latviai ir lietuviai
Kaip ir minėta, konkursinėje programoje varžysis po keturis filmus iš Lietuvos, Latvijos, Estijos. Estijai šiemet atstovauja į praeities įvykius su humoru žvelgiantis režisierius Jaakas Kilmi („Disko ir atominis karas“), apie geriausią Estijos šuolininką su kartimi pasakojanti Moonika Siimets („Pasaulio čempionas“), taip pat režisierius Vladimiras Loginovas, besigilinantis į rusų dailininkės, nerandančios vietos šiuolaikinėje Estijoje, dalią ir apie jauną, meilės ieškančią merginą Olgą pasakojanti Aliona Suržikova, kuri rugsėjo 30 d. „Skalvijoje“ pati pristatys filmą.
Festivalyje taip pat svečiuosis latvių režisierius Viesturs Kairišs, sukūręs olimpinio čempiono, kuris yra ir šalyje žinomas diskžokėjas, portretą bei dokumentininkė Laila Pakalnina, juostoje „Rubiko keliu“ kantriai stebinti kelią, pavadintą kontroversiško Latvijos politinio veikėjo vardu. Tuo tarpu latvė Ilona Brūvere („Versija Vera“) gilinasi į žymios skulptorės Veros Muchinos asmenybę, o Una Celma suteikia retą progą apsilankyti Afganistano moterų kalėjime („Moterys ir sargybiniai“).
Lietuvai konkursinėje programoje atstovaus R.ir J. Gruodžių filmas „Upė“ (atrodo režisieriai mėgsta vandenį, nes jų premjerinis filmas reiškė pelkę), pasakojantis apie Saleninkų kaimo žmones Neries ir Šventosios upių santakoje. Taip pat Mykolas Vildžiūnas, kuris parodys savąjį avangardisto Beno Šarkos portretą („Šarka²”), Jūratė Samulionytė supažindins su „ypatingo“ Vilniaus rajono gyventojais („Šanxai Banzai“). Kaip mes atrodėme ir gyvenome atgavę Nepriklausomybę, primins kino režisierius Domantas Vildžiūnas („Tikras garsas valstybės atgimimo 1989–1993“), kuris kvapais ir garsais bandys papasakoti savo versiją apie valstybės atgimimą.
Įdomūs susitikimai
Iš Prancūzijos atvykstantis režisierius R.Lekus rugsėjo 27 d. pakvies į specialų seansą „VDFF svečias“, kuriame bus parodytas jo naujausias filmas „Įstrigę krante: likimo pamesti jūreiviai“. Jau ne vieną apdovanojimą spėjusią pelnyti juostą „Chemoterapija“ „Skalvijoje“ rugsėjo 29 d. pristatys ir žiuri pirmininkas P. Łozińskis.
VDFF pristatyme dalyvavo režisierius Romanas Liberovas, kuris charizmatiškai pristatė savo filmą „Josifas Brodskis. Pokalbis su Dangaus gyventoju“. Kaip teigė režisierius, jis norėjo sukurti filmą apie tikrą, ne iš bronzos nulietą Brodskį. Ar jam tai pavyko – pamatysime filmo seansuose.
Pristatyti visus VDFF rodomus filmus nesiruošiame, nes juos galite rasti mūsų rubrikoje kino teatrai. O bilietus ir abonementus į festivalio filmus galima įsigyti „Skalvijos“ kino centro bei kino teatro „Pasaka“ kasose, taip pat „Bilietų pasaulio“ pardavimo punktuose.
